Verslo imonės žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos projektas

Žmogiškųjų išteklių valdymas - vadovo taikomų valdymo stilių bei metodų visuma, nukreipta į organizacijos žmogiškųjų išteklių veiklos efektyvumą, siekiant vykdyti nustatytus organizacijos tikslus.
Šiuolaikinėje sparčiais pokyčiais pasižyminčioje visuomenėje organizacijų gebėjimais palaikyti pajėgumą šiuos pokyčius valdyti yra svarbi sąlyga, įgalinanti organizacijas išlikti ir pasiekti sėkmę. Kita vertus, nuolatiniai pokyčiai ekonomikoje, darbo rinkoje ir organizacijose neišvengiamai daro poveikį organizacijoje dirbantiems žmonėms ir kelia reikalavimą nuolat atnaujinti turimas bei įgyti naujų kompetencijų. Šiame kontekste ypatingai svarbus tampa nuolatinis organizacijos žmogiškųjų išteklių vystymas. Galimybė tobulėti, nuolat mokytis ir įgyti naujų įgūdžių nenutrūkstamo vystymosi procese leidžia kiekvienam darbuotojui visiškai realizuoti savo potencialą, o organizacijai sudaro sąlygas sėkmingai plėtotis ir išlikti konkurencingai.
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLANAVIMAS IR VALDYMAS.
Žmogiškųjų išteklių vadybos raida yra skirstoma į keletą periodų. Šių etapų, etapams būdingų charakteristikų ar ypatumų analizę tikslinga vykdyti siekiant įsisavinti žmogiškųjų išteklių vadybos sampratą, vystymosi raidą bei kitimo tendencijas. Žmogiškųjų išteklių vystymosi raidos etapų analizė gali padėti apsisaugoti nuo praeityje pasitaikiusių klaidų, taip pat tai padėtų kontroliuoti organizacijos žmogiškųjų išteklių vadybos atitikimą moderniems principams.
Pirmasis periodas, dar kitaip vadinamas „Pre-industrinis periodas“ XVII-XVIII a. Šio laikmečio žmogiškųjų išteklių vadybos principų bei metodų pritaikyti šiandieninių organizacijų veikloje yra neįmanoma, tiksliau sakant, šių metodų taikyti negalima. Šio periodo personalo vadybos nuostatos ir kokybė būtų visiškai nepriimtini dabar. Esminiai šio laikmečio vadybos bruožai yra nelankstumas, šališkumas, motyvacijos stoka, darbo našumas skatinamas prievarta o ne motyvavimu ir fizinės bausmės už pravaikštas, tinginiavimą ar darbo vengimą. Nepaisant šių neigiamų, yra išskiriami ir teigiami pre-industrinio periodo bruožai: šiuo laikmečiu atsirado socialinės apsaugos užuomazgos, buvo įteisintas reikalavimas įspėti darbuotoją apie planuojamą atleidimą iš anksto.
Antrasis periodas – industrializacija - nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios. Patys svarbiausi laikmečio įvykiai – industrinių įmonių išaugimas ir rinkų augimas bei plėtimąsis. Šie įvykiai sudarė sąlygas skątinti ir vystyti produktyvų darbo jėgos panaudojimą, siekti užtikrinti geresnę darbuotojų darbo vietos bei gyvenimo aplinkos kokybę,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!