Verbalinė psichologija

Komunikacijos būtinumą iškėlė ir ištobulino visuomeninis žmonių gyvenimas. Žmonėms siekiant bendrų tikslų, reikėjo išmokti pažinti kitų žmonių veiksmus, mintis, iškilo būtinumas kviestis į pagalbą kitus – kooperuoti savo pastangas. Bendra veikla istoriškai suformavo sudėtingas komunikacijos formas. Žmonės išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, pantomimikos, gestų. Atsirado ir tobuliausia žmonių komunikacijos priemonė – kalba.
Komunikacija – tai keitimasis informacija. Komunikacija vyksta bendraujant siuntėjui ir gavėjui. Komunikacija gali vykti viena kryptimi ir ten baigtis. Arba pranešimu iš gavėjo galima išgauti atsakymą - formaliai vadinamą grįžtamuoju ryšiu. Pranešimas – užkoduota informacija, kurią siuntėjas perduoda gavėjui. Siuntėjas arba pranešimo šaltinis, pradeda komunikacijos procesą. Gavėjas yra asmuo, kuris suvokia siuntėjo pranešimą. Trys veiksniai galintys paveikti efektingą ar neefektingą komunikaciją, yra užkodavimas, atkodavimas, triukšmas. Užkodavimas – informacijos pavertimas simbolių seka siekiant komunikacijos. Atkodavimas - pranešimo interpretavimas ir pavertimas suprantama informacija. Atkodavimas susideda iš dviejų žingsnių. Pirmiausia gavėjas turi priimti pranešimą, po to interpretuoti. Atkodavimas priklauso nuo gavėjo ankstesnio patyrimo, jo asmeninės nuomonės apie vartojamus simbolius ir gestus, jo lūkesčių ir nuo to, ar vienodai reikšmes supranta siuntėjas ir gavėjas. Triukšmu laikome bet kurį veiksnį, kuris trukdo, iškraipo ar silpnina komunikaciją. Kanalas – formali komunikacijos priemonė tarp siuntėjo ir gavėjo.
Verbalinis bendravimas – tai tarpusavio sąveika, naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Rašytinis bendravimas vyksta tuomet, kai informacijai perduoti pasitelkiamas raštas.
Žmonių bendravimas, remiantis kalbos ženklų sistema, vadinamas kalbėjimu. Kalbėjimas gali būti ne tik išorinis, bet ir vidinis. Vadinasi, kalba skirta ne vien bendrauti su kitais žmonėmis: galima kalbėti ir su pačiu savimi. Pagrindinės išorinio kalbėjimo formos – sakytinis ir rašytinis kalbėjimas.
Rašymas – patogus tiek rašančiajam, tiek skaitančiajam, nes skaityti ir rašyti galime, kai tik panorėsime. Tačiau kalbėjimas – tai visų pirma improvizacija. Negalima pasirinkti patogaus kalbėjimui laiko ir negalima laisvalaikio skirti minčių kaupimui. Dėl šios priežasties siuntėjas geriau kontroliuoja rašomą pranešimą. Rašantis turi laiko aiškiai išreikšti savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!