Velykos - kilmė, margučiai, žaidimai

Velykos, pasak bažnyčios, yra Kristaus prisikėlimo šventė. Tačiau panašiai kaip ir Kalėdos, Velykos yra šventė, kurią krikščionybė yra perėmusi iš ankstyvesniųjų religijų. Šiame darbe noriu aptarti Velykų šventės kilmę, jos pradžią. Išsiaiškinti, kaip ši šventė buvo švenčiama prieš daugelį metų. Taip pat palyginti Lietuvių kultūros ankstesnių Velykų švenčių šventimą ir tradicijas su dabartinėmis.
Didžiąją savaitę prieš Velykas mūsų liaudis atlikinėjo įvairiausiais apeigas, paveldėtas iš senosios pagoniškos pavasario sutikimo šventės. Ši savaitė buvo laikoma vėlių savaite, arba vėlių Velykomis. Prieš Velykinės apeigos prasideda Verbų sekmadieniu, kai Kristus įjojęs į Jeruzalę ir žmonės jam po kojų kloję palmių šakas. Tam prisiminti bažnyčia įvedė Verbų šventinimą. Tačiau šis paprotys pirmiausia susijęs su pagoniškuoju medžių kultu. Senovėje Lietuvoje ir visoje Europoje per pavasario šventes buvo garbinami anksčiausiai pradedantys rodyti gyvybės ženklus medžiai, kuriems buvo priskiriama magiška galia greičiau pažadinti augaliją, pagerinti žmonių sveikatą ir pan. Mūsų krašte tokie augalai buvo tam tikrų rūšių gluosniai, duodantys vyriškos ir moteriškos lyties sporas. Iš jų pažymėtina blindė, turinti moteriškos lyties sporų ir žilvytis- vyriškos lyties. Šie augalai apie vasario pabaiga ar kovo pradžia išleidžia pumpurus- ,,kačiukus“, pranašaujančius besiartinantį pavasarį. Pirmykščių žmonių supratimu, šiuose augaluose susikaupusi gyvybės, augimo ir vaisingumo jėga. Žilvytis buvo laikomas nepaprastu, šventu medžiu. Jo kilmė buvo išvedama iš žmogaus. Tautosakoje sakoma, kad žilvytis yra išaugęs iš slaptai nužudyto ir pakasto žmogaus. Padarytas iš jo muzikos instrumentas- birbynė- kalbąs žmogaus balsu. O dėl to, kad žilvytis yra raudonos spalvos, jo bijančios piktosios dvasios. Be to, raudona spalva buvo magiška priemonė atgaivinti apmirusią žemę, suteikti jai vaisingumo jėgos, žmonėms- sveikatos, laimės ir pan. Šie augalai turėję magiškos galios duoti žemei gyvybingumo, vaisingumo ir būsimos gimdymo jėgos, žmonėms- sveikatos, laimės ir džiaugsmo.Todėl ir įvedus Lietuvoje krikščionybę, žmonės neatsisakė apeigų su šiais augalais. Bažnyčia, nepajėgdama išnaikinti prosenovinių susijusių su gluosniu papročių, leido lietuviams jį šventinti Verbų dieną. Be to,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!