Vėberio-Fechnerio dėsnio tyrimas

XIX amžiaus viduryje buvo padaryta išvada, kad žmogaus psichinius reiškinius reiktų matuoti panašiai, kaip kad fizikai matuoja fizikinius reiškinius. Pirmiausia imta matuoti elementarius psichinius reiškinius – pojūčius (Bagdonas, 1977 18 ). Mums yra svarbu pastebėti stimulus, kurie sukelia pojūčius, bet kartais daug svarbiau yra įvertinti tų stimulų skirtumą, pavyzdžiui, nustatyti, kuris iš dviejų garsų yra stipresnis. Todėl mūsų sensorinė sistema pasižymi tam tikru jautrumu, kurį apibūdina absoliutus ir santykinis jutimo slenksčiai.
Absoliutus slenkstis – silpniausias dirgiklis, sukeliantis adekvatų pojūtį. Jis matuojamas fizikiniu dirgiklio stiprumu ir parodo žemiausią mūsų jautrumo ribą (Gurčinienė, 2007). Santykinis slenkstis – minimalus stimulo pokytis, sukeliantis vos pastebimą pojūčio pokytį. Jį apskaičiuoti nesunku: iš etaloninio stimulo reikia atimti keičiamą stimulą. Kuo šis skirtumas mažesnis, tuo geresnis mūsų sensorinės sistemos jautrumas (Bagdonas, 1977).
E. Vėberis padarė išvadą, kad norint aptikti dviejų dirgiklių skirtumą, jie turi skirtis pastoviu dirgiklių skirtumo ir pirminio dirgiklio stiprio santykiu (t.y. diferenciniu slenksčiu). Šis dėsnis vadinamas Vėberio dėsniu ir yra gana plačiai vartojamas (Myers, 2008). Vėliau G. Fechneris pasiūlė matuoti pojūtį vos pastebimu pojūčių skirtumu, be to, jis teigė, kad šie skirtumai yra vienodo dydžio. Suskaičiuodami vos pastebimus žingsnelius keičiant stimulo reikšmes, mes galime nustatyti subjektyvų dviejų stimulų skirtumą. Taip gimė gerai žinomas Vėberio-Fechnerio dėsnis: S = k ln(I) (čia k – proporcingumo konstanta, I – dirgiklio intensyvumas, S – pojūčio stiprumas). Pasirodžius šio dėsnio kritikai (jis galioja tik tam tikrame stimulų diapazone, vos pastebimas pokytis nėra pastovus), S. Stivensas pasiūlė naują būdą, padėsiantį matuoti dviejų stimulų parametrų suvokiamą skirtumą: S = α In (čia α – proporcingumo koeficientas, n – laipsnio rodiklis) ( Vaitkevičius, 2002).
Visgi Vėberio-Fechnerio dėsnis išliko popiuliarus bei tyrinėjamas.
Patikrinti, ar galioja Vėberio-Fechnerio dėsnis tiriant 400 pikselių, 200 pikselių, 100 pikselių, 50 pikselių ilgio tieses ir jų pokyčius.
20 metų psichologijos pirmo kurso studentė. Regėjimas: kairė akis 1,00, dešinė akis 1,00. Patirties panašiuose eksperimentuose neturi.
Darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!