Valstybių formos

Valstybės forma laikoma valstybinės valdžios struktūros organizavimo principai bei jos įgyvendinimo būdai. Valstybės formos gali būti lyginamos valdymo arba valdžios, teritorinės ir teisinės santvarkos bei valdymo stiliaus požiūriu.
Valdymo forma – tai valdžios struktūra, kompetencijos pasidalinimas bei aukščiausiųjų valstybės institucijų, ypač valstybės vadovo, parlamento bei vyriausybės, teisiniai ir faktiški tarpusavio santykiai.
Teritorinės ir teisinės santvarkos sąvoka apima teritorinį valstybės padalijimą, centrinės ir vietinės valdžios santykius, centralizacijos ir decentralizacijos laipsnį bei vietos savivaldos lygį.
Valdymo stilius – tai principų, metodų bei priemonių visuma, kurią valdančioji grupė taiko įvairioms gyventojų grupėms. Valdymo stilius charakterizuojamas gyventojų teisių, ypač politinių, apsaugos lygiu, politine kultūra, partine sistema ir kitomis valstybės politinio gyvenimo charakteristikomis.
Šiame skyriuje bus nagrinėjamos tik valdymo ir santvarkos formos.
Istorijos eigoje valstybės valdymo formos nuolat kito ir vystėsi. Veikale “Politika” Aristoteles (Aristotelis) pirmasis pabandė klasifikuoti valstybes, atsižvelgiant į valdančiųjų skaičių. Ta klasifikacija pateikta 1 lentelėje.
Pateikdamas valstybių valdymo tipologiją, didžiausią dėmesį Aristoteles skyrė tam, kokiems tikslams tarnauja valdymas – visuotinei gerovei ar asmeninei naudai. Valdant vienam asmeniui, pozityvi forma yra monarchija (negatyvi – tironija); valdant keletui asmenų, pozityvi yra aristokratija (negatyvi – oligarchija); pozityvi liaudies valdymo forma yra demokratija –“politie” (negatyvi forma – ochlokratija).
Panašią klasifikaciją pateikė ir Machiavelli (Makiavelis). Skirtumas tik tas, kad Machiavelli sumažino valdančiųjų kategorijų skaičių iki dvejų : monarchijoje valdžia priklauso vienam asmeniui, respublikoje – valdo dauguma.
Dabartiniu metu pagal valdymo formas valstybės skirstomos į monarchijas ir respublikas. Monarchija – tai tokia valdymo forma, kai valstybei vadovaujantis asmuo savo postą ir titulą (karalius, imperatorius, caras) gauna ir perleidžia paveldėjimo keliu. Respublikos valdymo formai būdinga tai, kad valstybės vadovas išrenkamas tam tikram laikotarpiui.
Tačiau šiandieninių valstybių aukščiausioji valdžia paprastai priklauso ne vien valstybės vadovui. Kaip taisyklė, ji paskirstoma tam tikrai aukščiausiųjų valdžios institucijų sistemai : valstybės vadovui, vyriausybei ir parlamentui. Santykiai tarp šių institucijų būna patys įvairiausi. Todėl išskiriami keli monarchijų ir respublikų tipai.
Valstybės istorijoje žinomos dvi monarchinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!