Valstybės tarnautojai ir valstybinė tarnyba

I. APRIBOJIMAI VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS Valstybės tarnyba - teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, išskyrus šio Įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. 1.1. Valstybės tarnautojų pareigos ir teisės Valstybinių tarnautojų pareigos ir teisės skirstomos į dvi grupes: bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios pareigos ir teisės būdingos visiems valstybiniams tarnautojams, nepriklausomai nuo jų tarnybinės veiklos sferos ir užimamos pareigybės. Tuo tarpu specialiųjų pareigų ir teisių turinį sąlygoja konkreti pareigybė. Jos nėra tokios universalios kaip bendrosios pareigos ir teisės. Kai kurių valstybinio valdymo šakų tarnautojai turi teisę į specialius rangus, laipsnius. PAREIGOS: 1. Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1694 (nuo 2003 m. liepos 23 d.) (Žin., 2003, Nr. 73-3358) ir 2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2351 (nuo 2004 m. liepos 27 d.) (Žin., 2004, Nr. 116-4323) redakcija. Valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; 8) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka; 9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; 10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai; 11) nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyj nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo laiko kitiems tikslams, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, taip pat savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą. 2. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. TEISĖS: 1. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2351 (nuo 2004 m. liepos 27 d.) (Žin., 2004, Nr. 116-4323) redakcija. Valstybės tarnautojai turi teisę: 1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams; 2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį; 3) į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas; 4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas; 5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas; 6) streikuoti, išskyrus valstybė tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas; 7) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje. 2. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. 3. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teisių. Įstatyme išvardytų pareigų sąraše - 17 pozicijų. Valstybės tarnautojai privalo: būti lojalūs Lietuvos valstybei, gerbti žmogaus teises, tinkamai atlikti vadovų užduotis, laikytis tarnybinės etikos, saugoti valstybės paslaptis, nesinaudoti valstybės nuosavybe, nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, streiko metu saugoti visuomenei svarbius objektus. Įstatyme išvardyta 15 valstybės tarnautojų teisių. Jiems garantuojama: teisė į veiksmingą darbą, nepaisant valstybės politinių pasikeitimų (politinio pasitikėjimo tarnautojams ši teisė ribojama), į pareiginę algą, atostogas, kvalifikacijos kėlimą. Teisė streikuoti apskritai paėmus taip pat suteikta, tačiau streikuoti neleidžiama viešojo administravimo valstybės tarnautojams, jeigu jie eina vadovo pareigas ir valstybės tarnautojams, jei tai draudžia įstatymai ar statutai. Taip pat valstybės tarnautojams neleidžiama būti įmonių, ne pelno organizacijų valdymo organų nariais, sudaryti sandorius savo įstaigos vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, jeigu jie yra jų savininkai ar nariai. Draudžiama dirbti privačiose įmonėse, būti politinių partijų, profesinių sąjungų nariais, jei tai draudžia įstatymai ar statutai, eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje. Taigi tarnautojų teisinės padėties ypatumai priklauso nuo jų einamų pareigų (pareigybės rūšies, lygio, kategorijos), jiems pavestų tarnybinių įgaliojimų pobūdžio, institucijos, įstaigos, kurioje tarnautojas darbuojasi, veiklos specifikos bei teisinės padėties. Tačiau pažymėtina, kad valstybės tarnautojo statusas negali būti apribojamas dėl tarnautojo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar subjektyvių kitų aplinkybių. 1.2. Veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba Valstybės tarnautojui neleidžiama: 1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, - kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto; 2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų; 3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui. 4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose bei už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai, ir atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu, arba tarnybos (darbo) laiku, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis; TIC pastaba: Lietuvos Respublikos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu (Žin., 2004, Nr. 181-6708) pripažinta, kad šio įstatymo 17 straipsnio nuostata "Valstybės tarnautojui neleidžiama:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!