Valstybės politika

Daug pasaulio valstybių yra pasirinkusios demokratinį vystymosi kelią. Vienos jų turi jau senas demokratijos tradicijas, kitos - tik pradeda jas kurti. Tai pagrindinis XXa. pabaigos politikos bruožas. Valstybės, kurios santvarka demokratinė, pagrindinis tikslas yra žmogus, jo laisvių ir teisių apsauga. Pagal tai, kiek žmogus išsimokslinęs, sveikas, socialiai aprūpintas ir integruotas į visuomenę, galima spręsti, kiek klestinti yra pati valstybė. O tokį žmogų valstybė gali sukurti tik nuolat ir nuosekliai vystydama demokratiškus politinius, ekonominius ir socialinius institutus. Vadinasi, valstybė lemia ne tik visuomenės, bet ir piliečio gerovę.
Demokratiniu keliu Lietuva pasuko papūtus permainų bėjams Rytų Europoje 1990-91m. Šie metai buvo lūžis Lietuvos istorijoje. Neišlaikiusi konkurencijos pasaulyje subyrėjo socialistinė sistema Rytų Europoje. Taip pat ir Lietuvoje. Jaunai valstybei, beveik neturinčiai šiuolaikinės demokratijos tradicijų, teko kurti savą valdymo sistemą. Gerai yra tai, kad Lietuva galėjo naudotis jau gilias demokratijos tradicijas turinčių valstybių patirtimi, tačiau negalėjo išvengti klaidų, nes pati neturėjo patirties. Kiek tai pavyko tuometiniams politikams, matome šiandien. Galbūt vieni jaučiasi saugiai šiuolaikinėje visuomenėje, kiti ne. Geriausiai tai parodo gyvenimo realija ir žmogaus, kaip piliečio, branda ( šiuo atveju viešąja nuomone pasitikėti negalima, nes lietuviai visad linkę skųstis ir pastebėti tik neigiamus dalykus ).
Aš manau, kad Lietuvos žmogus kaip pilietis dar nesubrendęs. Žinoma, kad dauguma nėra socialiai aprūpinti ar apsirūpinę, ekonomiškai saugūs. Tačiau mane labiau domina politinis aspektas, piliečio integravimosi į visuomenę procesas. Kad pilietis politiškai nesubrendęs rodo paprastas pavyzdys: neseniai vykę rinkimai į Seimą. Manau, kad dabartinę valdžios sudėtį lėmė ne tiek objektyvi rinkiminė agitacija, kiek daugelio žmonių politinis neišprusimas. Iš viešosios apklausos, vykusios prieš rinkimus, pateiktų rezultatų apie priežastis, dėl kurių žmonės balsuotų už partijas, matome, kad didelė dalis elektorato ( apie 30% vidutiniškai ir daugiau ) balsuotų už pasirinktą partiją iš įpročio. Tokia pat dalis - dėl simpatijų partijos lyderiams. Vadinasi, populiarumą Lietuvoje dažnai lemia populizmas, o ne realūs darbai ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!