Valstybės mokesčių sistemos formavimo ypatumai

Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui (Lietuvoje – savivaldybėms). Lietuvoje palaipsniui formuojama rinkos ekonomiką atitinkanti mokesčių sistema. 1990 – 1991 m. buvo priimtas pagrindinių mokečių paketas. Tačiau mokesčius reguliuojantys norminiai aktai nuolat buvo keičiami ir tobulinami.
Dabartiniu metu pereita į antrąjį, sąlygiškai baigiamąjį, tikėtina jau stabilios, mokesčių įstatyminės bazės formavimo etapą. Ilgai nebuvo apsispresta dėl mokesčių sistemos pagrindų įstatymo, kuriame būtų numatyta mokesčių sistemos sandara, pagrindinės mokesčių politikos nuostatos, mokesčių mokėtojų atsakomybė, mokesčių išieškojimo ir ginčų sprendimo bendra tvarka ir kt.
Mokesčių sistema formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų.
6. socialiai nepatrauklių prekių bei paslaugų gamybos ir vartojimo apribojimas;
7. kitų klausimų (gimstamumas, aplinkos užterštumas ir kt.) sprendimas.
. Mokesčių politikos kryptis ir efektyvumas iš esmės priklauso nuo to, kokiu principu jinai bus formuojama. Nuo principų pasirinkimo dažnai priklauso pačios mokesčių politikos suvokimas ir jos realizavimo strategija.
APMOKESTINIMO PRINCIPAI
Šiuolaikiniai ekonomistai, sociologai ir filosofai išskiria tokius apmokestinimo principus:
• teisingumą;
• ekonominį efektyvumą;
• administracinį paprastumą;
• mokestinių įplaukų produktyvumą bei elastingumą.
3.
Kas yra teisingumas? Ar yra ir gali būti koks nors vieningas ir absoliutus
teisingumo supratimas, kuris tiktų visais laikais ir visiems žmonėms? Teisingumas suprantamas ir aiškinamas labai įvairiai. Teisingumo supratimas konkrečiame gyvenime priklauso nuo daugelio faktorių: socialinės žmonių padėties, kultūros lygio, pasaulėžiūros, partinių programų ir kitų veiksnių. Šie faktoriai keičia ir sąlygoja teisingumo turinio supratimą ir žmogaus veiksmų, kurie yra teisingi, o kurie neteisingi, vertinimą. Yra skiriami du mokesčių teisingumo tipai – horizontalusis ir vertikalusis.
Horizontalusis teisingumas reikalaula, kad individai, turintys lygias ekonomines galimybes mokėti mokesčius, būtų vienodai apmokestinami. Pagrindinis uždavinys, taikant šį principą, kaip teoriškai ir praktiškai nustatyti, kurie mokesčių mokėtojai dirba vienodomis sąlygomis.
Vertikalusis teisingumas pasireiškia tada, kai skirtingas galimybes turintys individai apmokestinami skirtingai. Mokesčio tarifas didėja priklausomai nuo mokesčio mokėtojo pajamų augimo. Toks pajamų apmokestinimo principas grindžiamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!