Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos samprata

TIKRINO: ............................................
Įvadas
Mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Kiekviena valstybė turi sukaupti bendravalstybinius lėšų fondus. Tuo tikslu iš ūkio subjektų ir gyventojų imami mokesčiai. Visi mokesčiai ir jų nustatymo metodai bei principai sudaro mokesčių sistemą. Kiekvieną mokestį įveda tik aukščiausioji šalies valdžia.
Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema yra sukurta po nepriklausomybės atkūrimo. 1990 – 1995 m. laikotarpiu buvo priimti svarbūs mokesčių įstatymai. Ir dabartiniu metu mokesčių sistema iš esmės atitinka Vakarų Europos valstybių mokesčių sistemas. Suprantama, yra ir ypatumų, kuriuos sąlygoja mūsų ekonomika ir socialinės raidos pertvarkymai.
Darbo tikslas – atskleisti mokesčių svarbą, reikšmę bei Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos samprata.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti mokesčių raidą;
2. Mokesčių esmę ir būtinumą;
3. Mokesčių rūšis;
4. Mokesčių funkcijas;
5. Mokesčių sistemos principus;
6. Mokesčių taikymą ir klasifikavimą;
7. Mokesčių administravimą, jo sampratą;
8. Mokesčius administruojančias institucijas.
Mokesčių raida
Apie mokesčius – „užkrautą” žmonėms naštą, mokesčių apskaičiavimo prieštaras, rinkimo prievartinį pobūdį plačiai ir įvairiai kalbama nuo seniausių laikų. Pirmųjų rašytinių žinių apie mokesčius, pilietinę prievolę juos mokėti randama Biblijoje – senovės knygų rinkinyje. Antai Evangelijoje pagal Matą „teikiamas pamokymas apie šventyklos mokestį. Dėl mokesčio ciesoriui skelbiama „Evangelijoje pagal Morkų. O „Laiške romiečiams”, dėstant bendruomenės gyvenimo taisykles, raginama kiekvieną žmogų būti klusnų viešajai valdžiai ir „jos klausyti ne tik dėl grasos, bet ir dėl sąžinės”. Akcentavus tokią krikščioniškąją nuostatą, išskirtinai primenama: „Juk todėl ir mokesčius mokate…”.1
Kuriantis valstybėms visuotinai paplito mokesčiai. Dažnai jie nebuvo skiriami nuo duoklių, kaip seniausios mokėjimų natūra arba pinigais formos. Pavyzdžiui, Senovės Romoje mokesčius tam tikrais atvejais mokėjo ne tie, kurie privalėjo mokėti, bet kiti asmenys. Pavyzdžiui, vergų pirkliams taikomus mokesčius faktiškai sumokėdavo vergų pirkėjas, atiduodamas pirkliui didesnę sumą: juk pirkliui taikytas mokestis buvo įskaičiuojamas į vergo kainą .
Formuojantis feodalinėms valstybėms ir stiprėjant politinės valdžios centralizacijai, iškilo didelių finansinių problemų. Išaugo išlaidos armijai, karaliaus rūmams, valstybiniam aparatui ir pan. Feodaliniai monarchai nepajėgė šių išlaidų dengti iš viduramžiams įprastų pajamų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!