Mokesčių sistemos, jų formavimo ir vertinimo principai

Atliko: A.Žigelytė VB-0/5 gr.
I Įvadas.Teorinė mokesčių perspektyva.
II Mokesčių sistema.
1. Mokesčių sistemos apibrėžimas.
2. Mokesčių sistemos klasifikacija.
3. Apmokestinimo struktūra.
III Mokesčių sistemos formavimas.
1. Valstybės funkcijos ir mokesčių politika.
2. Proliberalios mokesčių sistemos formavimo principai.
3. Apmokestinimo riba.
4. A. Laferio kreivė.
IV Mokesčių sistemos vertinimas.
1. TVF siūlomi vertinimo rodikliai.
2. Sėkmingos mokesčių sistemos funkcionavimo principai.
3. Skirtingų mokesčių rūšių kritika.
V Užsienio šalių mokesčių sistemos. Bendroji apžvalga.
1. EBVO šalių mokesčiai.
2. “Mokesčių rojaus” šalys.
“Apmokestinimas- tai menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo kuo mažiau”.
J. Baptiste Colbert
I įvadas. Teorinė mokesčių perspektyva:
Mokesčiai yra privalomi fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai valstybei ir valdžios vietos institucijoms. Tai svarbiausias valstybės pajamų šaltinis, vienas iš jos gyvavimo pagrindų, vyraujanti biudžeto įplaukų akumuliavimo forma. Mokesčiai padeda paskirstyti ir perskirstyti BVP ir nacionalines pajamas. Mokesčiai, nors ir yra privalomi, nėra baudos kaip kartais įsivaizduojama. Baudą mes mokame už padarytą nusižengimą, o mokesčiai yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti ir netiesiogiai susiję su grįžtamąja nauda. Visi ekonomikos teoretikai (išskyrus anarchistus) sutinka su tuo, kad mokesčiai valstybei yra gyvybiškai svarbūs, tačiau yra ginčijamasi dėl mokesčių dydžio, apmokestinimo bazės, jų įtakos ekonomikai, ir dėl funkcijų, kurias mokesčiai turėtų atlikti. Mokesčiai tapo neišvengiama gyvenimo realybe XV-XVI amžiuje, kai atsirado centralizuota valstybė. Jau didieji ekonomikos klasikai A. Smitas, Riccardo analizavo mokesčių įtaką šalies finansams ir ekonomikai. XXa. mokesčiai tapo dar svarbesni, nes valstybės funkcijos išsiplėtė ir vystantis technologijoms jų įgyvendinimas smarkiai pabrango. Gerovės teorijos ir kiti socialiniai pokyčiai reikalavo pajamų perskirstymo ir skirtingo mokesčių surinkimo tarifo.
Dž. Keinsas pasisakė už progresinį pjamų apmokestinimą, kaip “visišką stabilizatorių”. Mokestinės įplaukos pasak Dž. Keinso svyruoja automatiškai kildamos atsižvelgiant į gyventojų pajamų dydį ir mokesčių tarifus. Esant ekonominiam sąstingiui valstybė turi atstatyti buvusią pusiausvyrą mokestinių įplaukų sąskaita skatindama privačias investicijas.
Pokario metais išsiskyrė dvi kryptys: neokeinsistinė ir neoklasikinė. Mokesčiai pasak neokeinsistų yra svarbiausias kaupimo reguliatorius, užtikrinantis ekonomikos kilimą. Jų teigimu, priklausomai nuo ekonominės būklės reikia kombinuoti finansinius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!