Mokesčių sistemos susiformavimas išsivysčiusiose šalyse

Pagrindinę rinkos ekonomikos šalių valstybės biudžeto pajamų dalį sudaro mokesčiai. Įvairių šalių mokesčių sistemos susiklostė, veikiant nevienodomis ekonominėmis, politinėmis, socialinėmis sąlygomis. Nuolat didėjančios valstybės išlaidos sąlygoje pajamų poreikio augimą, ekonominė integracija kelia naujų iššūkių šalių vyriausybėms. Išsivysčiusių šalių ekonomikos mechanizme mokesčiai vaidina dvigubą vaidmenį. Valstybės siekia ne tik efektyviai surinkti mokestines pajamas, bet ir didesnio ūkio konkurencingumo, netiesioginio ekkonomikos skatinimo. Mokesčių tarifais, sankcijomis, lengvatomis realizuoti ekonominią politiką yra daug efektyviau nei tiesiogiai kištis į ūkinę veiklą. Suteikdama verslininkams lengvatas, valstybė gali užtikrinti kapitalo judėjimą į silpnai išvystytas, bet perspektyvias sritis, skatinti įmonių ir jų produkcijos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Mokesčių sistema laikoma efektyvia, jeigu užtikrina reguliarų piniginių lėšų įplaukimą į biudžetą numatytais dydžiais ir tų sumų atitinkamą augimą didėjant pajamų mokesčiui, stimuliuoja reikiamą gamybinio aktyvumo ir asmeninio suvartojimo lygį, leidžia racionaliai derinti įvairių lygių valdžios organų finansinius interesus.
Darbo tikslas: išanalizuoti, apibendrinti ir įvertinti mokesčių sistemas išsivysčiusiose šalyse ir jų taikymą valstybėse.
Darbo uždaviniai: pateikti mokesčių funkcijas ir jų savybes, atskleisti mokesčių svarbą ir reikalingumą valstybės finansų sistemoje, išnagrinėti mokesčių funkcijas ir mokesčių taikymą išsivysčiusiose šalyse.
Mokestinės pajamos yra svarbiausias kiekvienos valstybės biudžeto pajamų šaltinis, kuris skiriamas į tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Tiesioginiai mokesčiai paprastai taikomi pajamoms ir turtui, jie sumažina mokėtojo vartojimą. Netiesioginiai mokesčiai tiesiogiai susiją su vartojimu ir juos moka kiekvienas bet kokio daikto, prekės ar paslaugos vartotojas.
Europos Sąjungos (ES) Sutartis nustato keturias laisves: laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą bei asmenų ir įmonių įsikūrimo/įsisteigimo laisvę. Siekiama, kad ES narių vykdoma mokesčių politika nevaržytų išvardintų laisvių.
Dėl šios priežasties ES jau kelis dešimtmečius vyksta netiesioginių mokesčių harmonizavimo procesas. Netiesioginiai mokesčiai harmonizuojami, nes jie turi įtakos laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Tuo tikslu nustatyti minimalūs akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio tarifai, bazės, lengvatos, suvienodinti muitai. Šalims narėms draudžiama įvesti kitus netiesioginius mokesčius.
Tuo tarpu tiesioginių mokesčių srityje harmonizuoti tik kai kurie mokesčiai (santaupų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!