Valstybės formos

Valstybės |------------------|Respublika | - Parlamentinė
formos |__________| - Prezidentinė
| - Mišri
| _______________ ____________
|--------------- |Valst. saranga |-----|Unitarinė |
| |______________| |valstybė | (taip pat turincios aut. vienetus)
| | -----------------
| | ____________
| |-------------------|Federacija |
| |----------------|
|
| (Konfederacija)
| ________________ _____________
|----------------|Politinis režimas|----|Demokratinis|
|_______________| |____________|
|
| ____________
|-------------------|Autoritarinis| - Karinis
| |___________|
| ______|_____
|-------------------| Totalitarinis |
| |___________|
| ____________
|-------------------|Pereinamasis|
|___________|
-------------------------
|Religijos vaidmuo| - pasaulietinė
------------------------- - religinė
Valdymo formos kriterijus yra valstybės galvos postas. Monarchijoje (graik. “vieno valdžia”) tai yra karalius (Japonijoje - imperatorius), kurio valdžia paveldima.
Konstitucinėse monarchijose kitaip vadinamose apribotomis, taip pat parlamentinėmis monarchijomis, valstybės galva yra tik nominali, reprezentacinė figūra. Tokios monarchijos yra Didžoji Britanija, Ispanija, Belgija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys, Nepalas.
Respublikose valstybės galvą renka gyventojai arba reprezentacinis organas (parlamentas, arba speciali kolegija). Estijoje prezidentas renkamas tiesiogiai gyventojų, tačiau jei pirmame rate nė vienas iš pretendentų nesurenka absoliučios daugumos balsų, prezidentą iš dviejų, daugiausia balsų gavusių pretendentų, renka parlamentas.
Prezidentinėse respublikose prezidentas yra kartu valstybės ir vyriausybės (t.y. vykdomosios valdžios) vadovas ( JAV ministro pirmininko posto nėra, Prancūzijoje yra). Prezidentas ir parlamentas (JAV - Kongresas, Prancuzijoje - Nacionalinė asambleja) yra renkami tiesiogiai ir funkcionuoja nepriklausomai vienas nuo kito. Todėl joms būdingas griežtas legislatyvinės, vykdomosios ir teisinės valdžios pasidalijimas. Parlamentas neturi teisės nušalinti prezidento, išskyrus atvejus, kada prezidentas yra apkaltintas (dėl tokios galimybės 1974 m. atsistatydino JAV prezidentas Nixonas, 1992 m. - Brazilijos prezidentas Collaras), o prezidentas - paleisti parlamentą. Prezidentas formuoja vyriausybę (daugiausia iš savo partijos narių), turi teisę vetuoti parlamento priimtus įstatymus. Ministrai paprastai nėra parlamento nariais. Vyriausybė nepriklausoma nuo parlamento, ir pastarasis negali išreikšti nepasitikejimo vyriausybe. Tačiau ir parlamentas mažai priklauso nuo vyriausybės. Parlamentuose labai svarbų vadmenį vaidina komitetai, nuo kurių žymia dalimi priklauso siûlomų įstatymų projektų likimas. Balsuojant partinė afiliacija neturi tokios reikšmës, kaip parlamentinių respublikų legislatyvose, nes vyriausybė yra nepriklausoma nuo parlamento ir jo narių lojalumas jai nėra svarbus.
Prezidentinės respublikos yra JAV, daugumas Lotynų Amerikos šalių, Prancūzija.
Privalumai. PR leidžia sukurti stiprią vykdomąją ir legislatyvinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!