Valerijonas Ažukalnis-Zagurskis. Gyvenimas ir kūryba

XIX a. pirmoji pusė – mūsų istorijos raidos laikotarpis, apimantis visuomeninius įvykius nuo feodalinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės galutinio žlugimo (1795m.) iki 1863m. baudžiavos panaikinimo. Šio laikotarpio literatūra išreiškė visuomenės gyvenimo poslinkius ir klasių kovą, turėjo didelę reikšmę mūsų kultūrai bei visuomeninės minties raidai. Šešiasdešimt metų literatūros istorijos tarpsnį į dvi lygias dalis skelia 1831m. sukilimas.
Kalbamuoju laikotarpiu iki tol vyravusią religinę literatūrą galutinai nustelbė pasaulietinio turinio kūriniai. Tuometinė literatūra, tęsdama K. Donelaičio kūrybos tradiciją, kėlė visuomenines temas ir problemas – smerkė baudžiavą, reiškė užuojautą liaudžiai, gvildeno tautos formavimosi, bendrinės kalbos temas. Rašytojų atspirtis buvo šviečiamojo amžiaus ideologija, propagavusi žmonių iš prigimties lygybę. Švietėjai aukštino žmogaus protą ir tolo nuo reloginio misticizmo.
Vienas iš ryškiausių ir svarbiausių XIX a. rašytojų ir poetų – Valerijonas Ažukalnis-Zagurskis. Jis buvo pasmerktas užmarščiai, o poetui tai pati skaudžiausia dalia. Mirdamas nepaliko nė vienos spausdintos eilutės, nors kūrė nuo ankstyvos jaunystės. Žmonės dainavo apie gražųjį vasaros rytą, vieversėlį ir lakštingala, bet jiems mažai terūpėjo jų autorius. Rankraščiai mėtėsi po cenzorių, policininkų stalčius. Nedaug betrūko, kad būtų sukurenti. Ir vis dėlto poeto balsas neužslopo. Ilgus dešimtmečius jis atkakliai veržėsi į šviesą, kol pagaliau buvo išgirstas ir pripažntas.
Pirmieji apie Valerijoną Ažukalnį prabilo XIX a. pabaigos mūsų kultūros darbininkai. Jie kiek supažindino visuomenę su poeto rankraščiais , paskelbė vieną kitą jo eilėraštį, bet jo kūrybą vertino pernelyg griežtai, neistoriškai. Vėliau ją specialiai tyrinėjo J. Tumas-Vaižgantas, L. Gira, pateikė daug naujų duomenų apie poeto rankraščius, įžvelgė jo talentą, mėgino apibūdinti jo reikšmę lietuvių poezijos raidoje. Atskirų V. Ažukalnio eilėraščių vietą lietuvių poezijos kontekste subtiliai aptarė V. Mykolaitis-Putinas, o jo kūrybos visumą – jau tarybiniu laikotarpiu – M. Lukšienė. Taip poetas įėjo į mūsų literatūros istoriją. Jo portretui išbaigti šiandien dar daug ko trūksta; tai galės padaryti tik ilgamečiai archyviniai tyrinėjimai. V. Ažukalnio raštai leis susidaryti pilnesnį vaizdą apie XIX a. vidurio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!