Valdžių padalijimas Lietuvos konstitucinėje teisėje

T-(3)-06N gr.stud.
Įvadas
Visi teisės aktai yra klasifikuojami atsižvelgiant į valdžių pasidalijimą. Vienas iš pagrindinių klasifikavimo būdų yra teisės akto teisinė arba juridinė galia. Teisinė galia yra teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos - apimtis. Visi teisės aktai yra pagal teisinę galią yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus.
Poįstatyminiai aktai yra valdymo aktai, nes jie nesukuria ar pakeičia teisės normas, kurios galėtų konkuruoti su įstatymų normomis. Iš esmės teisės aktų hierarchija sutampa su aktų teisine galia, nes yra atsižvelgiama į priimamų institucijų kompetenciją.
Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų sistemą nustato Konstitucija ir ši sistema apima aukščiausios (centrinės) valdžios ir savivaldos institucijų, tautos valios tiesioginės išraiškos norminius aktus, taip pat ratifikuotas tarptautines sutartis.
Pagrindinis teisės šaltinis yra Konstitucija. Įstatymai – antras pagal svarbą šaltinis.
Poįstatyminiai aktai – vykdomosios valdžios, valstybės vadovo, vyriausybės priimti aktai. Leidžiami remiantis įstatymu ir negali prieštarauti įstatymams. Paskirtis - konkretizuoti įstatymų normas. Tam tikrų teritorinių vienetų vadovų (gubernatorių) leidžiami norminiai aktai.
Šiame darbe nagrinėjami, kaip poįstatyminiai teisės aktai funkcionuoja, jų sistema.
1. Teisės aktų rūšys
Įstatymai
Įstatymai gali būti:
- Konstituciniai įstatymai – turintys aukščiausią galią;
- Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys;
- Organiškieji įstatymai – atsiranda Konstitucijos blanketinių normų pagrindu;
- Paprastieji įstatymai – parlamento priimti teisės aktai.
Įstatymai gali būti klasifikuojami ir pagal kitus kriterijus. Pavyzdžiui, deleguotieji įstatymai – juos leidžia ne parlamentas, o vykdomosios institucijos. Turi būti tam tikras teisinis pagrindas, kas gali tokius įstatymus leisti ir kokiu pagrindu. Turi mažesnę galią negu parlamento. Parlamentas turi juos tarsi ratifikuoti, patvirtinti. Arba ypatingieji įstatymai. Tokie įstatymai galioja įvedus karo ar nepaprastąją padėtį.
Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad įstatymas yra Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisės aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausią teisinę galią, kad visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti poįstatyminiai.
Įstatymai yra priimami aukščiausios atstovaujamos valdžios(Seimo) arba tautos referendumu;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!