Vaikų socializacijos centro pertvarkymas

Tapusi ES nare Lietuva įžengė į naują sparčios kaitos, naujų iššūkių erdvę. Sudėtingi tarptautiniai XX a. procesai – globalizacija, sparti informacinių technologijų kaita ir su tuo susijęs informacijos sprogimas, globali komunikacija, auganti ekonominė žinių bei inovacijų reikšmė, naujos žinių visuomenės kūrimasis, atvira konkurencinė aplinka, didėjanti tradicinės ir naujos kvalifikacijos paklausa, neaplenkė ir Lietuvos. Kadangi žinios tampa pagrindine bet kurios valstybės visos pažangos ir jos ekonomikos varomąja jėga - reikalingi žmonės, kurie sugebėtų jas kurti, pritaikyti, naudoti ir skleisti.Todėl valstybės ir Lietuva turi pertvarkyti formaliąją švietimo sistemą siekiant sukurti pažangią aukštos kokybės švietimo sistemą.
Tik kiek daugiau nei dešimtmetį vykstanti švietimo reforma Lietuvoje turėjo modeliuoti ir kurti naują švietimo tikslų, uždavinių sampratą, struktūras, ugdymo turinį, metodus, strategijas, vertybines orientacijas, ką Vakarų valstybės kūrė dešimtmečiais, nuolat keisdamos, tobulindamos, reformuodamos.[5]. Nauja Lietuvos švietimo paskirtis, nauji švietimo principai ir nauji esminiai švietimo uždaviniai, nauja ugdomojo asmens vizija, nauja ugdytojo – pedagogo vizija, Tautinės mokyklos koncepcija (1988), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (1991), Švietimo gairės (2005-2012 metų projektas), švietimo sistemų struktūrinė kaita (pasiūlyta naujų mokyklų tipų – pagrindinė dešimtmetė mokykla, jaunimo mokykla, gimnazija ir kitos naujos švietimo įstaigos), pagrindinio privalomo dešimtmečio mokslo įvedimas, vidurinis profilinis mokymas, nauja švietimo finansavimo tvarka “mokinio krepšelis”, įteisinta visų švietimo lygmenų savivalda, kuriama švietimo vertinimo sistema, atliekami tyrimai švietimo reformai įvertinti, pertvarkomas švietimo įstaigų tinklas - tai esminiai, bet ne visi švietimo atlikti ir vykdomi darbai ir pasiekimai.
Daugelyje mokslinės literatūros šaltinių (Fullan, ) nagrinėjama mokyklos, kaip organizacijos vidinė kaita švietimo reformos eigoje (papildyti), bet nėra atskleidžiamas, (dar per mažai suvokiamas) galimas to proceso dalyvių - socialinių partnerių vaidmuo švietimo, taip pat ir mokyklų struktūrinės kaitos procese, neparodoma, koks tas vaidmuo galėtų būti, nėra pakankamai skiriama dėmesio socialinių partnerių grupių požiūrio reikšmingumui, nėra požiūrių analizės. Tokia analizė galėtų praversti tiek švietimo sistemos problemoms identifikuoti, tiek veiksmingiems švietimo politikos sprendimams priimti, priimtiems sprendimams koreguoti.
Ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!