Vaikų ir jaunimo savižudybių socialinių priežasčių analizė

ĮVADAS Netekti gyvybės – menkas dalykas bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas – štai kas nepakeliama... Neįmanoma gyvent be tikslo. (A. Kemiu) Savižudybė – tai procesas, kurio metu žmogus patiria vis labiau augantį emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį ir nuolat mažėjantį gebėjimą įveikti sunkumus. Pastaraisiais metais ženkliai išaugęs savižudybių skaičius Lietuvoje ir vis jaunėjantis savižudžių amžius, kelia didelį susirūpinimą visuomenėje ir skatina imtis veiksmų, dėl kurių savižudybių ir mėginimų nusižudyti skaičių rodikliai būtų sumažinti. Suaugusieji dažniausiai linkę manyti, kad vaikai nesižudo. Neretai jie mąsto stereotipiškai – vaikystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, todėl sunku patikėti, kad vaikai gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį. Tačiau liūdna statistika sako ką kita: kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50 mokyklinio amžiaus vaikų. Dabar Lietuva pagal vaikų ir jaunuolių savižudybių skaičių pirmauja pasaulyje ( karu su Naująja Zelandija ir Suomija). Kasmet nusižudo 30 – 40 vaikinų ir merginų nuo 15 iki 19 metų. (http://www.savizudybes.lt/vidinis.asp?DL=L&TopicID=12 ). Savižudybė – viena dažniausių vaikų mirties priežasčių. Savižudybių daugėja dėl to, kad gyvenimas tapo įtemtas, pernelyg spartus ir sudėtingas, sustiprėjo konkurencija, padaugėjo smurto, o ryšiai tarp žmonių labai susilpnėjo. Tėvai ir vaikai svetimėja, žmonėms trūksta atidumo vienas kitam, savitarpio supratimo, užuojautos. Šiame darbe bus aptariami socialiniai veiksniai, priežastys, galintys lemti vaikų ir jaunimo savižudybes. Tai labai aktualu ne tik tėvams, turintiems nepilnametį vaiką, bet ir apskritai visai Lietuvai. Mano darbo tikslas : išanalizuoti vaikų ir jaunimo savižudybių socialines priežastis. Darbo uždaviniai: 1. Sužinoti įvairius veiksnius, kurie galėtų lemti jaunimo polinkį į savižudybę. 2. Sužinoti, kas lemia jauno žmogaus apsisprendimą nusižudyti 3. Sužinoti, kas skatina juos taip elgtis. 4. Kokios socialinės priežastys nulemia tokį jaunimo žingsnį t.y. nusižudyti. 5. Ar yra skatinama savižudybės prevencija Lietuvoje. Darbo objektas: vaikų ir jaunimo savižudybių Lietuvoje socialinės priežastys bei prevencija Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė, visuomenės apklausa, statistika. 1.1 Pagrindiniai socialiniai faktoriai įtakojantys savižudybes Psichosocialinės priežastys. Psichosocialinių problemų, konfliktų, krizių įvairovės neįmanoma aprašyti ne tik dėl jų gausybės, individualumo, bet ir dėl prieštaringų požiūrių. Pateikiame dažniausiai minimas ir savižudybių rizikos požiūriu daugelio tyrėjų sutartinai laikomas svarbiomis situacijas: Ankstesni mėginimai nusižudyti arba savižudis giminėje – tai veiksniai, tarsi panaikinantys “draudimą” žudytis. Jeigu šeimoje yra buvę savižudžių, nesistengiama kovoti su savimi, pasiduodama įsitikinimui, kad tai – “šeimos likimas”. Pavyzdžiui, nusižudė ne tik E. Hemingway, bet ir jo tėvas, brolis, sesuo, anūkė. (Lileikienė L. Lietuvos rytas, priedas „Gyvenimo būdas“ psl. 11, 2000 – 04 – 22 Nr. 95) . Tendencijas žudytis skatina pažįstamų arba reklamuojamų žmonių savižudybės. Kito elgesys gali ne tik išmokyti naujų elgsenos būdų, bet ir sustiprinti jau turimą polinkį į tam tikras reakcijas. Jaunimas ypač linkęs mėgdžioti, kopijuoti. Po jauno žmogaus savižudybės bendraamžių savižudybės rizika išauga 6–7 %, suaugusiųjų – 2–3 %. Senieji psichiatrai teigia: jeigu ligoninėje kas nors nusižudė, reikia laukti dar vienos savižudybės, taigi ir imtis visų atsargumo priemonių. Konfliktai, stresai, krizės – būklės, dažnai susijusios su santykiais šeimoje, darbinėmis, teisminėmis, išsilavinimo problemomis, sustiprėjančiomis egzaminų laikymo metu. Agresyvumas, impulsyvumas. Gyvenimo prasmės praradimas sukelia egzistencinę neviltį. Tai gali įvykti bet kuriuo amžiaus tarpsniu, bet ypač dažnai - paauglystės ir senyvo amžiaus. Psichikos ligos. Kartais psichikos sutrikimai gali būti svarbiausia savižudiško elgesio priežastis ne tik tiesiogiai dėl psichopatologinių veiksnių (kliedesių, imperatyvių haliucinacijų, sujaudinimo ar depresijos), bet ir dėl ligos sukeliamų psichosocialinių, ekonominių, socialinių problemų. Įvairių mokslininkų atlikti nusižudžiusiųjų psichologinės autopsijos tyrimų duomenys, rodantys psichikos sutrikimų ir savižudybės sutapimą, labai skiriasi. Savižudybės rizikai turi įtakos metų laikas. Nustatyta, kad Vasaros tipo depresijos kur kas pavojingesnės nei Žiemos. pasikartojančios depresijos metu pavojingiausi yra pirmi trys epizodai; pavojus dar labiau išauga, jeigu depresija virsta lėtine, nepasiduodančia gydymui. Kita pavojinga būklė – mišrus afektas, kurio metu dažnai pasireiškia disforinės reakcijos, pyktis, agresija. Tokių būklių metu savižudiškos mintys apninka nuo 26– 55 %. Alkoholis. Vis daugiau jaunimo vartoja alkoholį, kitas psichoaktyviąsias medžiagas, sprendimą nusižudyti daug greičiau ir lengviau priima neblaivūs asmenys ( Bulvynaitė O. „ Vaikų ir paauglių savižudybių priežastys“, Šiaulių naujienos 2005 – 07 – 16 psl.: 8 ) Dar vie­na pro­ble­ma – tė­vų dė­me­sio sto­ka. Dau­gė­ja iš­si­sky­ru­sių šei­mų, vie­ni­šų mo­ti­nų. Daž­nai abu tė­vai dir­ba ir ma­žai bū­na su šei­ma. 90 proc. ap­klaus­tų vai­kų tei­gė, kad tė­vai jų ne­su­pran­ta, juos at­stu­mia ar ig­no­ruo­ja, kai jie ieš­ko tė­vų pa­ra­mos bei užuo­jau­tos, jau­čia­si ne­lai­min­gi. Sa­vižudy­bes ska­ti­na ir smur­tas. Smur­to vaiz­dų itin gau­su ži­niask­lai­do­je. Smur­to ele­men­tai tam­pa įpras­ti jau­ni­mo el­ge­siui, dau­gė­ja aso­cia­lių ir an­ti­so­cia­lių smur­ti­nį el­ge­sį pro­pa­guo­jan­čių gru­pių, plin­ta smur­tas šei­mo­je ir mo­kyk­lo­je. Smur­ti­niai veiks­mai ga­li bū­ti nu­kreip­ti tiek į gy­vus ob­jek­tus, tiek į daik­tus. Sa­vi­žu­dy­bės at­ve­ju smur­tau­ja­ma prieš pa­tį sa­ve. (http://media.search.lt/GetFile.php?OID=77479&FID=224486 ) 1.2 Savižudybių jaunimo tarpe ypatumai Paauglystė yra ypatingas amžius, kada žmogus ieško savęs, prieštarauja ne tik patiems artimiausiems, brangiausiems žmonėms, bet ir pačiam sau. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu pasirinkimas: paauglys visada renkasi, jis visada dvejoja, abejoja, jį beveik visada lydi klausimas ką pasirinkti, pvz.: ar eiti į kasdieninį užklasinės veiklos užsiėmimą ar su įkalbinėjančiais draugais į kiemą. Būtent šiame gyvenimo periode labai svarbi draugų, bendraamžių įtaka. Nesiimant efektyvių intervencijos priemonių prieš anksti vaikystėje pasireiškiančius nežymaus elgesio, emocijų socialinio bendravimo sutrikimus, jie paauglystės laikotarpiu perauga į grėsmingus socializacijos sutrikimus, pasireiškiančius agresija prieš visuomenę (nusikalstamumas) arba prieš save (savižudybės, savęs žalojimas, naikinimas psichoaktyviomis medžiagomis). Nustatyta, jog apie 60 proc. linkusių žudytis paauglių serga depresija ( Depresiją galima atpažinti iš nuotaikos ir elgesio, taip pat iš kalbos. Su depresija sietinas ir neįprastai agresyvus elgesys, miego sutrikimai, pablogėjęs mokymasis, sumažėjęs noras bendrauti, somatiniai nusiskundimai, energijos stygius, neįprastas svorio ir apetito pasikeitimas. Pastebėta, kad nors iš visų gyventojų tik 5 proc. vaikų nustatytas mokymosi sutrikimas, tarp žudytis linkusių paauglių tokių sutrikimų būta net 50 proc. Buvo nustatyta, jog viena iš galimų vaikystėje patirtų centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimų pasekmių gali būti savižudiškas elgesys, taip pat ir kitos socialinės bei emocinės problemos. Daugelis atliktų tyrimų parodė, jog šeimos struktūra ir jos įtaka yra labai svarbus veiksnys jaunuolių savižudybėms ir savižudiškam elgesiui. ( SAM ryšių su visuomene skyrius „Ištieskime pagalbos ranką, kol neįvyko tragedija“ Lietuvos aidas 2005 – 09 – 20 Nr. 218) Savižudybės yra užkrečiamos, ir jas iš dalies gali išprovokuoti spauda, kinas, televizija. Senas posakis, kad laikraščiu galima užmušti musę ir žmogų, atrodo, nepaseno. Žiniasklaidos aprašymai (labai emocingi, dramatiški, sensacingi) labiausiai veikia jaunimą ir žmones su psichikos problemomis. Manoma, kad savižudybės imitacijos tikimybė labiausiai priklauso nuo to, kaip apie jas rašoma, taigi vengti reikėtų ne pačių pranešimų apie savižudybes, bet tam tikro jų pateikimo ir vertinimo būdų, galinčių tapti savižudybės "užkratu". 1.3 Pagrindinės vaikų savižudybių priežastys Savižudybė – tai daugiaveiksmis reiškinys, dažniausiai išauktas keleto susikaupusių problemų – vaikas susiduria su problemų kalnu. Tas paskutinis įvykis, kuris dažniausiai vertinamas kaip pasitraukimo iš gyvenimo priežastis, iš tikro yra tik paskutinis narelis nesėkmių grandinėje. Pagrindinės vaikų savižudybių priežastys yra šios: 1. Patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta ar nesirūpinimas (šeimoje, mokykloje, kitoje aplinkoje). Patirta seksualinė prievarta gali tapti pagrindine vaiko sunkumų socialiniame gyvenime priežastimi. Nustatyta, jog prievartos aukos dažniau nei jų bendraamžiai susiduria su kitomis, neretai tarpusavyje susijusiomis, socialinėmis problemomis: piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu bei tabaku, depresija, savižudybe, mokyklos nelankymu, paauglių nėštumu, skyrybomis šeimoje, tinkamu socialiniu aprūpinimu, benamyste, lytiniu keliu plintančiomis ligomis. 2. Egzaminų baimė. Daugelis iš moksleivių galvoja, jog blogai išlaikytas ar neišlaikytas egzaminas tai pasaulio pabaiga, ir netekę vilties įstoti į norima specialybę pakelia prieš save ranką t.y. nusižudo. Bet tokiu būdu nieko tai neišsprendžia tik sukelia didžiulį skausmą savo artimiesiems. (http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=946528) 3. Artimo žmogaus mirtis. Artimo žmogaus mirtis yra vienas skaudžiausių gyvenimo įvykių. Mes bijome prarasti draugus, bijome pasikeitimų mūsų gyvenime, kuriuos sukeltų ši netektis. Vaikai yra jautresni ir neištveria skausmo praradus mama ar tėtį. Vaikui gali prireikti pagalbos, tvarkant pasikeitusį gyvenimą, bet kartais neatsiranda šalia artimų žmonių, kurie padėtų vaikui iškęsti netektį, tai neištvėrę skausmo nusižudo. 4. Draugo ar kito artimo žmogaus savižudybė. 5. Tėvų skyrybos. Tai skaudžiausias dalykas vaikui, kai tenka ne tik pasirinkti su kuriuo iš tėvų nori likti, kad namuose jis bus vien tik su motina ar tėvu. Labai vaikui sunku yra priprasti prie minties, jog motina ar tėvas gali į namus pasrsivesti pamotę ar patėvį. Tokio skausmo vaikas neatlaiko ir pasirenka savižudybę, nes negali susitaikyti su tuo, jog kažkas užims vieno iš tėvų vietą. Pavydas – dar viena vaikų savižudybės priežastis. Netinkamas artimų ar aplinkinių žmonių elgesys, skatinantis nepasitikėjimą išoriniu pasauliu bei užsisklendimą (SAM Ryšių su visuomene skyrius „ Ištieskime pagalbos ranką, kol neįvyko tragedija“ Lietuvos aidas 2005 – 09 – 20 Nr. 218 ) 6. Nelaiminga meilė – jausmas, kurio nebegali ištverti. Būsena, kai nebenori gyventi. Kai širdis taip sužeista, nebenori nieko, tik padėti tašką. Nežinai, kaip pabėgti nuo savęs. Savižudybė tuomet atrodo išeitis. 7. Neviltis išspręsti problemą. vaikas negali jos išspręsti, nes susiklosčiusi situacija, menkas gyvenimiškas patyrimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka apriboja jo pasirinkimą, kiekvienas bandymas ką nors daryti sukelia vis naujas problemas, o tuo pačiu vis mažesnį pasitikėjimą savimi, vis stipresnį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą. (http://media.search.lt/GetFile.php?OID=75863&FID=219694) 1.4 Vaikų savižudybės požymiai Vaiko ketinimą nusižudyti galime pastebėti iš šių požymių: elgesio, pasisakymų, emocinės būsenos. Ypatingai turite būti atidūs staigiems ir ryškiems vaiko elgesio pasikeitimams, pvz., gyvas, judrus ar net triukšmingas vaikas staiga pasidarė tylus, užsidaręs arba, atvirkščiai, buvęs ramus, džiaugsmingas vaikas pradėjo elgtis neįprastai aktyviai ar agresyviai, priešiškai, bėga iš namų, mokyklos. Neretai nutrūksta draugystė su bendraklasiais, pablogėja mokymasis, susiaurėja interesų ratas (nustoja sportavęs, meta būrelius), elgiasi nesaugiai (vaiko elgesys kelia pavojų jo paties gyvybei). Vaikas gali pradėti išgėrinėti ar gerti daugiau negu visada, rūkyti, griebtis narkotikų, rodyti atsisveikinimo ženklus: grąžina skolintus daiktus, gautas dovanas ir pan. (Petkelis. V „Didelės mažų žmonių tragedijos“, Dialogas psl. 4; 2002 – 03 – 22 Nr. 12 (512)) Pasisakymuose galima išgirsti užuominas apie nenorą gyventi, beviltiškumą, bejėgiškumą, vienišumą (neretai tokias mintis galima rasti rašiniuose, piešiniuose, išgirsti diskusijose), neįprastus atsisveikinimus. Emocinėje būsenoje pasireiškia: nerimas, dirglumas, pyktis, susikaustymas, netikėti emocijų protrūkiai, ryškūs nuotaikos svyravimai, išsiblaškymas, pasyvumas, liūdnumas, prislėgtumas. Galima pastebėti, kad supančią aplinką, save patį ir savo gyvenimišką situaciją vaikas mato ir vertina labai vienpusiškai, siaurai, pvz. ”niekas manęs nesupranta”, ”niekas nepasikeis”, “jie visuomet taip elgsis” ir t.t. Sutrinka miegas ir apetitas. Yra keletas mitų apie savižudybę ir savižudžius. Kaip ir dauguma kitų mitų, jie turi tam tikrą pagrindą, tačiau jie gerokai iškreipia situaciją, todėl yra neteisingi. Štai pagrindiniai iš jų: 1. Žmonės kurie kalba apie savižudybę, niekuomet nesižudo. 2. Žmonės nusižudo be jokių perspėjimų ( iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra pakankamai aiškiai kalbėję apie savo ketinimus). 3. Kas žudosi, tas tikrai nori mirti ( dauguma savižudžių svyruoja tarp noro gyventi ir mirti. 9 iš 10 atvejų tai – pagalbos šauksmas. Kalbant apie jaunesnius negu 12 metų vaikus, reikia žinoti, kad dauguma jų mirtį supranta kaip laikiną reiškinį, pilnai neįsisąmoninę jos negrįžtumumą.). 4. Žudosi tik psichiškai nesveiki vaikai ( besižudantis vaikas – labai nelaimingas, kenčiantis, bet nebūtinai psichiškai nesveikas). 5. Negalima kalbėti su depresijos ištiktu asmeniu, kadangi jis gali iš kito kalbos perimti įvairių idėjų.( Priešingai paskatinę vaiką galime sumažinti jo emocinę įtampą, kuri jam darosi nebepakeliama. Tik svarbu, jog prakalbinę žmogų, nepaliktumėme jo be pagalbos, nesumenkintume jo rūpesčių, neišjuoktumėme, nekaltintumėme ir nesmerktumėme.) 6. Vaikai ir paaugliai nesižudo (žudosi ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai). ( Mitai apie savižudybę „Dialogas“ 2003 – 08 – 15 Nr. 218 ( 575); Gailienė, D. (1998). 1.5 Pagalba bandančiam nusižudyti Prieš savižudybę paprastai siunčiami tam tikri signalai, daromos užuominos. Laiku juos pastebėjus galima imtis veiksmų savižudybei išvengti. Bandantys nusižudyti dažniausiai apie savo ketinimą nusižudyti pasisako arba galime tai pastebėti iš elgesio: nervingumas, nerimas, nevalgymas, nenorėjimas nieko veikti. Tai pastebėję, būtinai turime imtis atsargumo priemonių ir suteikti pagalba. Pirmiausia reikia prisiminti svarbiausius šešis ne ruošiantis kalbėti su vaiku: 1. Neišgąsdinti, neparodyti, kad esat šokiruoti, ką jis besakytų. 2. Nesumenkinti vaiko skausmo, nors jo kančios priežastis jums, žvelgiančiam iš suaugusiojo pozicijų, ir atrodo menka ( tokie teiginiai kaip „Tai nėra priežastis žudytis“ tik parodo, kad vaikas yra nesuprastas). 3. Nesistengti pralinksminti, vaikui „skauda“, parodyti, kad suprantate jį. 4. Nenaudoti emocinio šantažo, nebandyti jam iššaukti kaltės jausmo. 5. Nežadyti laikyti paslaptyje savižudybės plano ( galima pažadėti laikyti paslaptyje problemos turinį, bet ne ketinimą nusižudyti. 6. Neklausinėti įkyriai. (http://www.lms.lt/skiltys/skiltys.php?skiltis=3) Visus vaikų ketinimus nusižudyti reikia vertinti rimtai. Kalbantis su vaiku labai svarbu būti nuoširdžiam, parodyti savo susirūpinimą, skirti pakankamai laiko pokalbiui, kad niekas netrukdytų, kai kalbate su vaiku, neskubėti, atidžiai klausytis, leisti išsikalbėti. Pradėti pokalbį gali padėti trijų dalių klausimas: 1) „Aš pastebėjau“ („pastaruoju metu tu atrodai liūdnas“ išvardinti įspėjamuosius ženklus, kuriuos pastebėjote 2) „ir esu labai susirūpinęs ( -usi)“ „norėčiau su tavimi pasikalbėti“ 3) „ar būna taip, kad net nenori gyventi?“ „ar tu galvoji apie savižudybę“. (Petkelis. V „Didelės mažų žmonių tragedijos“, Dialogas psl. 4; 2002 – 03 – 22 Nr. 12 (512) 1.6 Savižudybių prevencijos galimybės Lietuvoje Liepos viduryje Europos sąjungos statistikos biuras paskelbė mirčių tarp 25 Europos Sąjungos šalių analizė. Jaunų europiečių iki 20 metų mirčių 27% sudarė ne tik natūralios mirtys . Daugiausiai vyrai nuo 20 – 44 metų į savižudybes linkę šiaurės rytų Europos gyventojai. Čia lietuviai – nepasiekiami lyderiai. Iš 100000 nusižudo 90. Šio amžiaus moterys taip pat lyderės.( „Juodoji statistika“ Koskienė N. Šiaulių kraštas 2006 – 08 – 26 3 psl. Nr. 194 (4470).) Lietuvoje jau daug metų sklando kalbos apie savižudybių prevenciją. Visa tai lieka tik idėjos. Dabar Lietuvoje aktyviai kuriami psichikos centrai. Jie reikalingi sunkiems psichiniams ligoniams. (A. Telksnienė „Kūno ligos daugeliui yra svarbesnės nei dvasios negalios“ Lietuvos rytas 2005 – 02 – 01 priedas Sveikatos gidas. 6 psl. Nr. 26 ) Tarptautinis savižudybių prevencijos asociacija ir pasaulio sveikatos organizacija nutarimu pasaulinė savižudybės prevencijos diena minima nuo 2004 metų ir ji yra rugsėjo 10 dieną. Šią dieną visame pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiantys akcentuoti, kad savižudybių prevencija yra ne vien psichikos sveikatos ekspertų žinioje. Pagrindinė dienos minėjimo idėja - už beprasmiškos mirtis esame atsakingi visi: valstybė visuomenė, šeima, kiekvienas iš mūsų. 2003 metais Lietuvoje nusižudė apie 50 vaikų ir paauglių. Net 33% vienoje VPSC apklausoje dalyvavusių šalies moksleivių nurodė, kad jiems buvo kilusios mintys nusižudyti. Net 5% apklaustųjų bandė žudytis. Viena iš priežasčių: netinkamas artimų ar aplinkinių žmonių elgesys, skatinantis nepasitikėjimą išoriniu pasauliu bei užsisklendimą savyje. Visuomenės psichikos sveikatos tyrėjų teigimu, veiksmingiausia vaikų savižudybės prevencijos priemone išlieka šeimos auklėjimas, skatinantis ne vien paklusnumą tėvų nustatytoms taisyklėms, leidžiantis jaunam piliečiui jaustis visateisiu šeimos, bendruomenės, valstybės, pasaulio nariu. Specialistų nuomone įgimtam psichikos sutrikimų pasireiškia vaikams iki 10 metų. Šiuo periodu vaikas itin jautriai reaguoja į bet kokį pašalinį dirgiklį, dažnai neapgalvodamas veiksmų. Karais net pasirinkdamas savižudybę kaip atsaką į patirtą pažeminimą. ( SAM Ryšių su visuomene skyrius „ Ištieskime pagalbos ranką, kol neįvyko tragedija“ Lietuvos aidas 2005 – 09 – 20 Nr. 218) Savižudybių prevencija turėtų būti dvejopa: netiesioginė – didėjant žmonių saugumo jausmą, keičiant visuomenės nuostatą savižudybių atžvilgiu, plečiant visuomenes žinias bei mokymą apie savižudybės rizikos įvertinimą bei atpažinimą su žmonėmis dirbantiems profesionalams. Tiesioginę – psichikos sutrikimų, didinančių savižudybės riziką ( depresija, alkoholis ir kt. priklausomybių) savalaikis teisingas diagnozavimas ir gydimas. ( Meižienė R. „ Savižudybių situacija ir prevencijos aspektai“ Sveikata 2002 – 08 12 – 13psl.) Kas savaitę kurioje nors mokykloje mokytojams skaitoma paskaita apie vaikų savižudybes. Susidomėjusieji gali dalyvauti seminare, kuriame studijuojami konkretūs vaikų savižudybių atvejai. Atskira programa skiriama tėvams. ( Lileikienė L. Lietuvos rytas, priedas „Gyvenimo būdas“ psl. 11, 2000 – 04 – 22 Nr. 95) TEORINĖS DALIES IŠVADOS 1. Savižudybė yra vyraujanti paauglių mirčių priežastis, nes kasmet Lietuvoje nusižudo vis daugiau paauglių. 2. Pagrindinės vaikų savižudybių priežastys: patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta ar nesirūpinimas, egzaminų baimė, nepakankamas dėmesys, tėvų skyrybos, pavydas. 3. Norint, kad vaikas nesiryžtų savižudybei būtina su juo kalbėtis apie tai, skirti pakankamai dėmesio, kalbėtis apie jo problemas. 4. Siekiant sumažinti savižudybių skaičių jaunimo ir vaikų tarpe imamasi įvairių prevencijos priemonių: prevencinės reklaminės kampanijos, telefoninė pagalbos linija, savitarpio pagalbos grupės, psichologo konsultacija. 2. TYRIMŲ REZULTATŲ ANALIZĖ 2.1 Metodologija Pati svarbiausia tyrimo priemonė tai anketa. Prieš prašant užpildyti anketą, respondentai buvo supažindinami su tyrimo tikslais. Sudarydama anketą įtraukiau tokius klausimus, kurie padėtų atsakyti į mano iškeltas hipotezes. Tyrimui atlikti buvo išdalinta penkiolika anketų ir 15 respondentų atsakė į mano pateiktos anketos klausimus. Tyrimas buvo atliktas naudojant proginę imtimi. Anketą sudarė dešimt klausimų, devyni iš jų buvo uždaro tipo klausimai ir galimi du variantai, ir vienas atviro tipo klausimas, kuriame buvo prašoma respondentų išvardinti pagrindines vaikų savižudybių priežastis. Du klausimai buvo pateikti apie respondentus: tai lytis ir amžius. Iš 15 respondentų šeši vyrai ir devynios moterys. Apklaustųjų amžius buvo nuo 20metų iki 50 metų. Tyrimas buvo atliktas lapkričio mėnesį Šiaulių mieste. Atliekant šią apklausą asmeninio interviu būdu, labai svarbu buvo malonus bendravimas su respondentais, mano pasitikėjimas ir pagarba jiems. Todėl aš stengiausi būti komunikabili. 2.2 Tyrimo rezultatai Kai yra pasirinktas tyrimo būdas bei žinomas respondentų skaičius, lieka surinkti iš respondentų informaciją. Duomenų rinkimas vyko taip: apklausa buvo vykdoma asmeninio interviu būdu. Respondentams daviau užpildyti anketas, taip pat jiems buvo iškilę neaiškumų, aš nuosekliai jiems viską išaiškinau. Dėlto buvo gauti tikslesni atsakymai Respondentų amžius 2.2.1 lentelė Respondentų amžius Procentai % 20 – 25 60 26 – 31 13 kita 27 Apklausoje daugiausia dalyvavo nuo 20 iki 25 metų respondentų ir tai sudarė 60% visų apklaustųjų. Respondentų lytis 2.2.2 lentelė Respondentų lytis Procentai( % ) Moterys 47 % Vyrai 53 % Iš apklausos rezultatų matome, jog moterys sudarė 47%, o vyrai 53 % visų apklaustųjų. Moterų buvo daugiau nei vyrų 2.2.1 diagrama Iš visų apklaustųjų respondentų nuo 20 iki 25 metų amžiaus atsakė, kad vienoje šeimoje buvo mėginta nusižudyti, o 8 respondentai teigė, jog tokių atvejų nėra buvę. Nuo 26 iki 31 metų visi apklaustieji pasakė, kad nėra buvę jokių mėginimų nusižudyti ir nežino ką tai reiškia. Kito amžiaus respondai 2 patvirtino kad yra tekę susidurti su mėginimais nusižudyti, ir 2 nėra to patyrę. Pagal apklausos rezultatus, daugiausia mėginimų nusižudyti yra patyrę vyresni nei trisdešimt vienerių amžiaus žmonės. 2.2.2 diagrama Iš visų apklaustųjų respondentų tik dviems žmonėms buvo kilusi mintis nusižudyti, o trylikai žmonių niekada net nėra kilusi mintis apie savižudybę. 2.2.3 diagrama Į klausimą ar žinote, kur kreiptis pagalbos kilus mintims apie savižudybę? Iš penkiolikos respondentų tik keturi žinojo, kur kreiptis pagalbos, o vienuolika net nežinojo. Mažiausiai apie pagalbą teikiančias organizacijas žinojo 20 – 25 metų žmonės. 2.2.4 diagrama Respondentai vieną iš pagrindinių vaikų savižudybių priežastį nurodė artimo žmogaus mirtį ir taip manė: du resopndentai 20 – 25 metų amžiaus, du 26 – 31 amžiaus žmonių ir vienas vyresnių nei 31 metų visų apklaustųjų. Kitą galimą savižudybės priežastį nurodė egzaminų baimę ir taip manė: du 20 – 25 metų žmonės, ir du kito amžiaus žmonių. Trečią priežastį nurodė nelaimingą meilę ir taip manė: du 20 – 25 metų respondentai, ir vienas vyresnis nei trisdešimt vienerių. Vienatvė, kaip vieną iš pagrindinių savižudybės priežasčių nurodė vienas respondentas. Trys respondentai manė, kad liga yra viena iš prižasčių. 2.2.5 diagrama Iš septynių apklaustų vyrų keturi mano jog dažniausiai žudosi mergatės ir taip atsakė keturi, o aštuonios moterys manė, kad vienodai žudosi tiek berniukai, tiek mergaitės. Pagal statistinius duomenis ( http://media.search.lt/ GetFiles.php?OID=154978&FID=452756) dažniausiai žudosi berniukai ir motyvuojama tuo, kad berniukai yra jautresni. 2.2. 6 diagrama 86% vyrų atsakė, jog nėra tekę padėti bandančiam nusižudyti, o 14% sakė jog teko tai daryti. Iš visų moterų 87% nėra tekę padėti bandančiam nusižudyti, o 13% yra tekę ištiesti pagalbą bandančiam nusižudyti. Iš apklausos duomenų, galime teigti, jog vyrai daugiau yra bandę padėti bandančiam nusižudyti. 2.2.7 diagrama Iš penkiolikos respondentų keturiolika atsakė, jog religingumas turi įtakos savižudybių skaičiui ir tik vienas iš apklaustųjų tai paneigė. 2.2.8diagrama 71% vyrų mano, jog daugiau vaikų žudosi, kurie gyvena kaimuose, o tai lemia: mažas užimtumas, nepilnos šeimos, tėvai neturi laiko pasikalbėti su tėvai, nėra psichologų ir nežino kokios institucijos teikia pagalbą nortiems nusižudyti. Ir 29% vyrų mano, jog vaikai dažniausiai žudosi gyvendami mieste, tai lemia draugų įtaka, alkoholis, narkotikai ir t.t. Moterys mano, jog vienodai žudosi vaikų tiek mieste, tiek kaime ir gyvenamoji vieta tam reikšmės neteikia. TYRIMO IŠVADOS 1. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog iš 15 apklaustųjų respondentų trims yra tekę susidurti šeimoje su mėginimu nusižudyti. Du atvejus paminėjo respondentai, kurie yra vyresni nei 31 metų. 2. Savižudybių prevencijai Lietuvoje skiriama mažai dėmesio ir lėšų, tai rodo atlikus tryrimą, nes 8 iš 15 apklaustų respondentų nežino, kur kreiptis pagalbos iškilus mintims apie savižudybę. 3. Respondentai nurodė tokias pagrindines vaikų savižudybės priežastis: artimo žmogaus mirtis, nelaiminga meilė, liga, egzaminų baimė ir vienatvė. 4. Iš 7 apklaustų vyrų manė, kad daugiausiai žudosi berniukai, o iš 8 moterų mano, jog lytis neturi reikšmės savižudybių skaičiui, nes 4 moterys atsakė, kad dažniausiai žudosi mergaitės, ir 4 moterys atsakė, kad dažniausiai žudosi berniukai. 5. 14% vyrų atsakė, jog jiems yra tekę padėti bandančiam nusižudyti ir 12% moterų atsakė, jog joms irgi yra tekę pagelbėti savižudžiui. 6. Didžioji dalis apklausos dalyvių, teigė jog religingumas turi įtakos savižudybių skaičiui. 7. 71 % vyrų mano, jog daugiausia savižudybių įvyksta gyvenant mieste, o 50% moterų irgi taip pat mano. LITERATŪRA 1. Baranova J. (2002). Etika: filosofija kaip praktika. Vilnius: Tyto alba 2. Bulotaitė, L., Pivorienė, R. (2000). Drauge su vaiku...(psichologo patarimai tėvams). Vilnius: Švietimo ir Mokslo ministerija. 3. Bulvynaitė O. „ Vaikų ir paauglių savižudybių priežastys“, dienraštis Šiaulių naujienos 2005 – 07 – 16 psl.: 8 4. Gailienė, D. (1998). Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje. Vilnius: Tyto alba. 5. Juozaitienė L., Tijūnienė R. ( 2004). Studentų savarankiškų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka. Šiauliai : VšĮ Šiaulių universiteto leidykla 6. Lileikienė L. dienraštis Lietuvos rytas, priedas „Gyvenimo būdas“ psl. 11, 2000 – 04 – 22 Nr. 95 7. Meižienė R. „ Savižudybių situacija ir prevencijos aspektai“ žurnalas Sveikata 2002 – 08 12 – 13psl. 8. Petkelis. V „Didelės mažų žmonių tragedijos“, savaitraštis Dialogas psl. 4; 2002 – 03 – 22 Nr. 12 (512) 9. SAM Ryšių su visuomene skyrius „ Ištieskime pagalbos ranką, kol neįvyko tragedija“ dienraštis Lietuvos aidas 2005 – 09 – 20 Nr. 218 10. Telksnienė A. „Kūno ligos daugeliui yra svarbesnės nei dvasios negalios“ dienraštis Lietuvos rytas 2005 – 02 – 01 priedas Sveikatos gidas. 6 psl. Nr. 26 11. Jaunimo psichologinės paramos centras ( Žr. 2006 – 10 – 20) 12. Savižudybės ( Žr. 2006 – 10 – 20) 13. savižudybių prevencija: ( Žr. 2006 – 10 – 20) ( Žr. 2006 – 10 – 20) 14. Lietuvos mokslininkų sąjunga (Žr. 2006 –10–20) PRIEDAI ANKETA Pastaraisiais metais ženkliai išaugęs savižudybių skaičius Lietuvoje ir vis jaunėjantis savižudžių amžius, kelia didelį susirūpinimą visuomenėje ir skatina imtis veiksmų dėl kurių savižudybių ir mėginimų nusižudyti skaičių rodikliai būtu sumažinti. Todėl mums įdomu visuomenės nuomonė apie vaikų ir jaunimo savižudybes. Anketą sudarė ŠU socialinių mokslų fakulteto ekonomikos specialybės trečio kurso studentė Agnė Jasmontaitė. Anketa yra anoniminė (nei vardo, nei pavardės nereikia rašyti). Pasirinktą atsakymą apibraukite. 1. Jūsų amžius: a) 20 – 25 metai b) 26 – 31 metai c) kita 2. Jūsų lytis: a) vyras b) moteris 3. Ar Jūsų šeimoje/ giminėje buvo mėginimų nusižudyti: a) taip b) ne 4. Ar Jums bent kartą kilo mintis nusižudyti? a) taip b) ne 5. Ar žinote kur kreiptis pagalbos, kilus mintims nusižudyti? a) taip b) ne 6. Išvardinkite, Jūsų nuomone, pagrindines vaikų savižudybių priežastis: 1. 2. 3. 4. 5. 7. Kas, Jūsų nuomone, dažniau žudosi: a) mergaitės b) berniukai 8. Ar teko Jums padėti bandančiam nusižudyti? a) taip b) ne 9. Jūsų nuomone, ar turi įtakos savižudybių skaičiui religingumas? a) taip b) ne 10. Jūsų nuomone, kur daugiau įvyksta savižudybių gyvenant: a) mieste b) kaime AČIŪ UŽ ATSAKYMUS!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!