Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje. Pastraipa

Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje

XIX a. pabaigos – XX a. pr. krikščioniškosios pasaulėžiūros rašytoja Šatrijos Ragana savo apysakoje "Sename dvare" įkūnija saugų, šiltą vaikystės pasaulį. Marijos Pečkauskaitės vaikystė prabėgo Žemaitijos dvaruose, o ši aplinka ir suformavo jos pasaulėžiūrą ir kūrybinę prigimtį. Ypač svarbus yra Užvenčio dvaras, kurį ji yra labai mylėjusi. 1922 m. ji sukūrė savo reikšmingiausią kūrinį – autobiografinę apysaką "Sename dvare", kur atspindi jos dienos, praleistos būtent Žemaitijoje. Irutė, pagrindinė apysakos veikėja, yra maža mergaitė, dvaro šeimininkų dukra. tačiau jos mintys toli gražu nėra vaikiškos, nes ji rūpinasi visais nuskriaustaisiais ir užmirštaisiais. Jai gaila seno žydo Šmulkos ir senos babulės, pas kurią ji visada lekia su pilna pintine gėrybių. Irutės galvoje pulsuoja daugybė minčių, kurios dažnai viršija net suaugusio žmogaus suvokimą. Būtent vidiniai monologai, dienoraščio mintys išskiria Šatrijos Raganos apysaką iš kitų to meto kūrinių. Mamatė (arba Marija) Irusios gyvenime atlieka svarbiausią vaidmenį, būtent ji suformavo erdvę, kurioje augo mergaitė. Jų santykiai vaizduojami itin šiltai, poetizuojami ir idealizuojami. Marija ugdo savo vaikų vidinį pasaulį, kūrybiškumą, žmoniškumą, stengiasi suprasti jų mintis bei poelgius bei ugdyti kitas gerąsias savybes, kuriomis turi išsiskirti žmogus. Irutė puikiai žino, kad ją su motina sieja ypatingas ryšys. Taigi, jų santykiai paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!