Vaiko gerovė mokslinėje ir teisinėje literatūroje

Per visą istoriją vaiko statusas periodiškai keitėsi. Viduramžiais vaikystės sąvoka neegzistavo. Vaikai gyvendavo su tėvais, labai maži pradėdavo dirbti, paskui jauni palikdavo tėvų namus ir apsigyvendavo pas vietinį amatininką, kur pameistraudavo. Nebuvo skirtumo tarp suaugusiojo ir vaiko pasaulio. Ir tik vėliau ėmė keistis požiūris į vaikus, į jų poreikius, pradėta domėtis vaiko dvasiniu ir protiniu vystymusi. Ir tik devyniolikto amžiaus pabaigoje atsirado pirmieji įstatymai ginantys mažus vaikus nuo prievartinio darbo (Kvieskienė G., 2003). Tačiau pažvelgus į šiandieninę visuomenę, negalime teigti, kad visi vaikai gyvena normalų gyvenimą. Vaiko padėtis tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, yra glaudžiai susijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pastaraisiais metais vaiko gerovės problemos yra aktyviai diskutuojamos ir analizuojamos, nes pačios skaudžiausios vaiko skurdo ir socialinės atskirties problemos tebėra aktualios. Nors socialinės rizikos šeimų skaičius mažėjo, tačiau daugėjo tėvų globos netekusių vaikų skaičius. Šeimos, kuriose vaikai gyvena rizikos sąlygomis, įvardytos kaip „asocialios“ ir patiria socialinę atskirtį (Mockevičienė O., 2003).
Naujos socialinės problemos sparčiai plinta, daug socialiai pažeidžiamų, įvairių materialinių ir psichologinių problemų turinčių šeimų nesugeba prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Į šiuos pokyčius nesugeba laiku ir adekvačiai reaguoti ir paslaugų sistema. Nepasitikėjimas savimi ir menka motyvacija lemia alkoholizmą, narkomaniją ar kitokį socialiai nepriimtiną elgesį, plačiai paplitusią vaikų nepriežiūrą, apleistumą ir smurtą prieš vaikus(Leliūgienė I., 2003). Šeimos neužtikrina pagrindinių savo vaikų teisių. Dėl to šių šeimų vaikai dažniau patenka į policijos akiratį, pasiduoda gatvės įtakai arba patys tampa nusikaltimų aukomis. Nėra sukurtas efektyvus pagalbos nepilnamečiui teisės pažeidėjui ir jo šeimai mechanizmas, neužtikrinamas nepilnamečių, kuriems skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės, ir nepilnamečių, išėjusių į laisvę, socialinis saugumas, socialinės garantijos, palankios galimybės įgyti išsilavinimą, įsidarbinti ir pan. Pasitaisyti bandančiam nepilnamečiui bei jo šeimai yra būtina kompetentingų institucijų bei profesionalų pagalba ir parama, taip pat ilgalaikės pozityviosios socializacijos, socialinės terapijos bei reabilitacijos programos. Visa tai, trukdo vaikui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!