Vaičiulaičio novelės „Tavo veido šviesa“ analizė

Tai viena gražiausių A. Vaičiulaičio novelių iš rinkinio „Pelkių takas" (1939). Novelė kuriama pagal biliūniškąjį konfliktą, dukters skriaudžiama senoji Teresė išeina į girią ir ten am­žinai užmiega, taigi – reikalingumo - nereikalingumo konfliktas, iškylantis, kaip ir J.Biliūno apsakyme „Brisiaus galas“, bet ji savita savo stiliumi. Šioje novelėje vaizduojamos senutės Teresės paskutinės gyvenimo akimirkos. Menka ir mažytė aštuoniasdešimtmetė senutė rudenio naktį sėdi priemenėj tarp statinių, užgauta šiurkščių dukters žodžių, dukters kurią savo kūne ji nešiojo ir dukters dėl kurios gimdydama ji kentė. Vėjas drąskosi dar rūstesnis... Artimiau­sių žmonių santykių tamsa ir nakties tamsa, vėjas, liūdni prisiminimai ir kažkur girioje esantis žentas Vincas- senosios užtarėjas. Kelyje senoji susitinka vyrą, kuris išklauso jos aimanas: „Jis kalbėjo moteriai gerus ir senus žodžius, kurie smelkėsi tiesiai į širdį". O aplinkui — žemėje ir danguje, tamsoje ir šviesoje — vyksta savaiminiai procesai: šniokščia vėjas, žioruoja pašvaistė, prieš vėją skrenda du varnai, už­sidega kaimo žiburiai. Kas yra svarbiausia? Namai, — tar­si atsako rašytojas.
Svarbią reikšmę turi novelės pavadinimas „Tavo veido šviesa“ - kaip ir pats tekstas - akcentuoja šviesą, ku­rią suvokiame dvejopai: tiesiogine prasme: namuose židinys, pypkė nušviečia veidą; metaforiškai: žento skleidžiama gerumo šviesa, Dievo šviesa, kuri apšvies mus visus. Tavo nusako artimą, intymų vertintojo, suvokėjo-pasakotojo, veikėjos ir skaitytojo - santykį su šviesos šaltiniu: tavo kreipiamasi kalbantis, meldžiantis ar panašiai artimai bendraujant; veido apibūdina adresatą kaip asmenį.
Kas novelėje tasai „Tu“, kieno veidas nutvieskia šiaip nesvetingą, tamsos ir vėjo pilną fizinę novelės erdvę kitokia šviesa? Gal Vincas, kurio sugrįžtančio Teresė laukia, kurio ieškoti išeina į Didžia­girę? Gal Jurgis, jos vyras, kuris su vaikeliais ją pasitinka, žengiant į Anapus? O gal žmogus, kurį močiutė pakeliui susitinka, kuris mėgina tamsoje prisideg­ti pypkę - šviesa turėjo akimirkai nušviesti jo veidą? O gal ir jos pačios?.. Tekste niekas nėra įvardytas kaip „ tu “ .
Pabaigoje juntame dar vieną Veidą, Tą, kurio akivaizdoje klostosi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!