V. Kudirka "Varpas"

Per lietuviškos spaudos draudimo periodą (1864-1904) pasirodė 1830 leidinių. Iš pradžių buvo leidžiamos didaktinio pobūdžio knygelės, vėliau, amžiaus pabaigoje, atsirado politinės mokslo populiariosios literatūros. Lietuvių atgimimo procese lietuviška slaptoji periodinė spauda pradėjo naują etapą. Zigmantas Kiaupa Lietuvos valstybės istorijoje rašo, kad Aušra pranašavo tautinio judėjimo išsiskyrimą į sroves, pasaulietinę – liberaliąją ir katalikiškąją, konservatyvesnę. Pirmajai atstovavo 1889 – 1905 m. ėjęs laikraštis Varpas, jį iki 1899 m. redagavo Vincas Kudirka, vėliau Juozas Bagdonas, Jonas Vileišis, Povilas Višinskis, ir kiti. Varpas rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu, propagavo nacionalinės pramonės ir prekybos plėtojimo idėjas, skelbė tautos vienybės, klasių taikos šūkį. Autoriai, propaguodami mokslą, ragino šviesti liaudį, kritikavo klerikalinį obskurantizmą. Varpe išspausdinta nemažai realistinės krypties, demokratiškų tendencijų grožinės lietuvių literatūros kūrinių.
XIX a. pabaigoje Lietuvoje buvo ne tik kultūrinis, bet ir politinis pasipriešinimas Rusijos režimui, taip pat politinis susidūrimas su polonizacijos nešėjais. Šios aplinkybės privertė surasti ypatingas veiklos formas. Taip atsirado knygnešiai. Lietuviška spauda, jos rengimas, platinimas, skaitymas tapo tautą jungiančiu ir į visuomeninę veiklą keliančiu veiksniu.
Pašalinus lietuvių kalbą iš valdiškų mokyklų, buvo steigiamos slaptos lietuviškos mokyklos. XIX a. pabaigoje jos tapo tarsi kaimo ar miestelio garbės reikalu. Žmonės patys jas steigdavo ir išlaikydavo, mokiniai jose buvo mokomi lietuviškai skaityti ir rašyti. Tuo metu Lietuvos kaimuose, miesteliuose, Vilniuje ir Kaune įsisiūbavo dar viena slapto kultūros darbo sritis. Prisilavinęs jaunimas būrėsi į mėgėjiškus dramos būrelius ir chorus, organizuodavo pasirodymus kaime.
XIX aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje į tautinį lietuvių judėjimą palyginti masiškai ėmė įsitraukti pirmoji mokslus baigianti ar baigusi valstiečių kilmės lietuvių pasauliečiu inteligentų karta.
XIX amžiaus pabaigoje etninė lietuvių valstiečių tauta pamažu tapo politine tauta. Didelę įtaką turėjo lietuvių bajorų, inteligentų ir valstiečių kultūriniai sąjūdžiai. Vis dėl to bajorų dauguma, labiau pasiturintys žmonės, kurie save laikė kilmingai labiau buvo linkę kalbėti lenkiškai. Tačiau visuomenės interesai tuo metu buvo laikomi svarbesniais negu asmeninės žmogaus gyvenimo problemos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!