Uždegimas (lot.inflammatio) - tai tipiškas patologinis procesas, susiformavęs evoliucijos eigoje kaip apsauginė - prisitaikomoji organizmo reakcija patogeniniams faktoriams, kurio užduotis juos lokalizuoti, sunaikinti ir pašalinti, o taip pat likviduoti jo padarinius.
• uždegimo židinyje mobilizuojamos organizmo specifinės ir nespecifinės apsauginės reakcijos.
Uždegimas, kaip ir bet kuris kitas tipiškas patologinis procesas ne tik apsaugo organizmą nuo patogeninių faktorių, bet gali jį ir pažeisti. Tiriant paskirą konkretų uždegimo proceso atvejį reikia atsižvelgti į daugelį faktorių: uždegimo sukėlėją, jo lokalizaciją, proceso intensyvumą, organizmo būklę. Svarbu įvertinti uždegimo proceso adekvatumą jį sukėlusiam faktoriui. Esant labai intensyvioms hipererginėms (hiperjautrumo) reakcijoms, jas reikia slopinti, tuo tarpu, kai reakcijos nusilpusios - hipoerginės, jas reikia stimuliuoti.
Uždegimas yra vienas iš labiausiai paplitusių patologinių procesų, todėl juo susidomėta jau senovėje. Jis buvo aprašomas jau Egipto papirusuose. Senovės Romos gydytojas Celsas aprašė 4 pagrindinius išorinius uždegimo požymius: rubor (paraudimas), tumor (patinimas), calor (karštis), dolor (skausmas), o graikų gydytojas Galenas nurodė dar ir functio laesa (funkcijos sutrikimą). Nors uždegimo požymiai buvo aprašyti senovėje, tačiau tik 19 amžiuje buvo nustatyti šių požymių mechanizmai. Paraudimą sukelia uždegimo židinio arterinė hiperemija. Patinimas atsiranda dėl eksudacijos, audinio pabrinkimo ir kraujagyslių spindžio padidėjimo uždegimo židinyje. Karštį lemia sustiprėjusi šilto kraujo srovė, suaktyvėjęs metabolizmas uždegimo židinyje. Skausmą lemia nervų galūnių dirginimas, kurį sukelia įvairios biologiškai aktyvios medžiagos (histaminas, serotoninas, bradikininas), uždegimo židinio acidozė, padidėjęs osmosinis slėgis, o taip pat mechaninis tempimas ir audinių suspaudimas. Organo ar audinio funkcija uždegimo metu sutrinka dėl skausmo, struktūrinių pokyčių bei neuroendokrininės reguliacijos sutrikimo.
Jau 18 a. škotų chirurgas J.Hunter uždegimą laikė ne liga, bet nespecifiniu atsaku uždegimą sukeliančiai priežasčiai ir jam teikė apsauginę - prisitaikomąją reikšmę. J.Cohnheim mikroskopu stebėjo kraujagyslių pokyčius varlės liežuvyje ir pasaite uždegimo metu ir pirmasis aprašė mikrocirkuliacijos pokyčius, leukocitų migraciją bei pabrinkimo atsiradimą, padidėjus kraujagyslių pralaidumui, uždegimo židinyje. Rusų mokslininkas I.Mečnikovas 1882 m. atrado fagocitozę ir nustatė, jog uždegimo pagrindinis tikslas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!