Uolienų klasifikacija ir jų panaudojimas

Uolienų klasifikacija ir jų panaudojimas Gamtiniai kūnai sudarantys žemės plutą vadinami – uolienomis. Gali buti sudaryti iš vieno ar kelių mineralu. Mineralai yra tam tikros cheminės sudeties ir struktūros gamtiniai kūnai, jie susidaro žemės plutoje vykstant tan tikriems fizikiniams ir cheminiams procesams. Savarbiausi uolienų mineralai: 1. grynuoliai – prie jų priklauso cheminiai elementai randami žemėje gryni a) metalai: auksas, platina, varis 2. sulfidai – tai rudiniai metalai a) piritas 3. halogenidai 4. oksidai a) kvarco oksidas (SiO2). Kvarcas yra bespalvis kai jis yra grynas, bet jis dažniausiai yra randamasw su priemaišomis, gali būti įvairių spalvų: gelsvas, pilkas, rusvas... 5. karbonatai: kalcis, magnezitas, dolomitas. Jie naudojami kaip ryšamoji medž. Gaminti statybines medž. 6. sulfatai: gipsas (baltas). Iš jo gaminamos gipsinės rišamosios medž. 7. silikatai a) aliumo silikatai b) geležingiejo magnio silikatai. Uolienos pagal susidarymo saligas: 1. magminės 2. nuosedinės 3. metamorfinės I. Magminės uolienos yra seniausios. Skirstomos: 1. masyviosios 2. vulkanoinės Masyviosios: 1. gelminės. Susidarė kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose, esant aukštai temp. ir dideliam slėgiui. Šios uolienos kietos, tankios, stiprios. Jų spalva ir struktūra priklauso nuo jų mineraloginės sudėties. Priskiriama: • Granitas, kuris yra pilkos rusvos, tamsiai rusvos spalvos. Naudojamas: pastatų išorės ir vidaus apdailai, dekoratyvinėje architektūroje. Lietuvoje yra randama granito riedulių. • Gabras. Yra pilkos, rusvai žalios, juodos splavos. Naudojamas: vidaus apdailai. • Sienitas • Dioritas 2. išsiliejusios: • Bazaltas. Naudojamas: kelių dangai, krantinėms grįsti • Porfyras • Trachitas • Andezitas • Diabazas Vulkaninės: 1. puriosios • tai vulkaniniai pelenai, smėliai, pemza. Smulkių dalelių frakcija, iki 1mm vadinama – vulkaniniais pelanais Nuo 1 iki 10mm – vulkaniniais smeliaias. Naudojamos: kaip lengvųjų betonų užpildai 2. susicementavusios. Tai akytos uolienos susidariusios iš sutankėjusių vulkaninių pelenų, smėlio ir pemzos, sucementuotų gamtiniais cementais (įvairios augalų šaknys, gyvūnų liekanos). Naudojamos: gaminti pastatų išorės ir vidaus apdailos elementus. • Vulkaninė lava, tufai. II. Nuosedinės 1. mechaninės 1) Biriosios. Susidariusios iš magminių uolienų dulėjimo produktų: įvairūs luitai, gamtinė skalda, pirminis smelis (kai susidaro vietoje). ▪ Žvyras, natūrali skalda,smėlis, molis. 2) Susicementavusios. Tai gamtiniais cementais sucementuotos biriosios nuosedinės uolienos. Iš sucementuoto smėlio susidarė smiltainiai, iš sucementuotos skaldos susidarė brėkčija. Dažniausiai uol. Buna sucementuotos poliu. 2. chemigeninės. Susidarė karšto ir sauso klimato vandens baseinuose. Sausumoje jų randama arti mineralinio vandens šaltinių. • Klintys. Susidariusios iš kalcio, jose būna nedidelis kiekis dolomito, molio, kvarco ir kt. Priemaišų. Iš klinčių degamos kalkės kurios naudojamos cemento gamybai. • Dolomitas. Sudarytas iš mineralinio dolomito. Spalva: pilka, balta, rusva, gelsva, žalsva, priklauso nuo priemaišų. Iš jo gaminama: dolomitinės kalkės, dolomotinė skalda, kuri naudojama gaminti betonams, keliams tiesti. • Gipsas. Baltos, gelsvos, rusvos spalvos. Iš šutinamo gamtinio gipso gaunamas statybinis gipsas. • Anchidritas • Magnezitas • Limonitas 3. organogeninės. Susidariusios iš augalų ir gynųjų organizmų liekanų. • Klintys. Susidarė iš kriauklainių. Spalva: balta, pilka, gelsva, ruda, rusva - įvairi. Naudojamos kaip ryšamųjų medž. Žaliava. • Kreida. Susidarė iš labai smulkių, silpnais ucementuotų gyvųjų organizmų liekanų. Iš jos degamos kalkės, gaminami baltų dažų pigmentai, glaistų užpilai. • Durpės. Susidariusios iš augalų liekanų, jose yra smėlio ir molio priemaišų. Sausos perdirbtos durpės naudojamos kaip termoizoliacinė medž. • Diatomitas • Trepelis III. metamorfinės • Marmurai. Susiformavo iš dolomito arba klinčių. Jų yra įvairių spalvų ir atspalvių. Naudojamas: pastatų vidaus apdailai, laiptų pakopoms, tačiau netinka naudoti pastatų išorės apdailai. Statybinių medž. mechaninės ir fizikinės savybės Fizikinės savybės: 1. tikrasis tankis δ = m/Va Kg/m3 tai yra apsoliučiai tankios medž. tūrio vieneto masė Va – apsoliutinis tūris Tikrasis tankis mineralinėms medž. iki 3300 Kg/m3 Organinėms 1600 Kg/m3 Juodiesiems metalams 7800 Kg/m3 2. vidutinis tankis tai natūralios būsenos medž. tūrio vieneto masė δm = m/V 3. piltinis tankis jis nustatomas birios medž. (smėliui, žvyrui, cimentui) δp = m/V 4. santikinis tankis yra tūrio užpildymo apsoliučiai tanke medž. santykis T = Va/V * 100% 5. akytumas yra porų ir tuštumų tūrio santykis su visu medž tūriu. Jis parodo kurią medž. tūrio dalį užima oras ir tuštumos. A = V – Va/V * 100% 6. įgeriamumas tai savybė įgerti skysti ir jį įgertą sulaikyti W % 7. drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro parametrų ir vidinio paviršiaus drėgstamumo 8. brinkimas ir trakimasis tai tūrio didėjimas, kai iš aplinkos įgeriamas vanduo (gali būti garai) ir jo mažėjimas, kaidrėgmė atiduodama į aplinką. 9. džiuvimas tai medž. savybė atiduoti drėgmę aplinkai 10. šilumos laidumas tai medž. savybė labiau įšilusios kūno dalies šilumos perdavimas mažiau įšilusiai λ – šilumos laidumo kooficientas W/moCo 11. temperatūrinės medžiagų deformacijos tai plėtimasis šildant ir traukimasis vėstant 12. atsparumas kaitrai tai medž. savybė neirti, nedegti, nesilyditi aukštoje temp. medž. skirstomos? 1) Degios: mediena, bitumas, tolis, derva – degimo kooficientas daugiau už >2 2) Rusenančios: asfaltbetonis 3) Nedegios: betonas, plytos, plienas (k = 0) Degumas apibūdinamas degumo rodikliu. k – degimo koof. 13. Atsparios šalčiui tai įmirkytos medž. savybė atlaikyti daug užšaldymo ir užšildymo ciklų, beveik nepabloginant savo eksplotacinių savybių. Mechaninės savybės 1. stiprumas – tai medž savybė atlaikyti, be pastebimų irimo žymių, dėl išorinių poveikių atsiradusius įtempimus. Išoriniai poveikiai: 1) apkrovos 2) temperatūros Medž. įrimas, kai nepastebima plastinių deformacijų, vadinamas trapiuoju įrimu. Įtempimai, kurių veikiama medž. suira vadinama ribiniai. Jėga, dėl kurios atsiranda tokie įtempimai vadinama ardančiąja. Įvairioms medž. yra nustatomas stiprumas gniuždant ir lenkiant. Stiprumas lenkiant: 3Fl RL = 2bh2 l – atstumas tarp atramų b – bandinio plotis h – bandinio aukštis Stiprumas gniuždant: A R gn. = F A – gniuždomas plotas (cm2) F – ardančioji jėga (kN) R gn. – (MPa) Stiprumą reikia nustatyti beveik visosms statybinėms medž. 2. Deformacija. Tai geom. Formos ar matmenų pasikeitimas dėl išorinių jėgų, įvairių išorinių veiksnių: drėgmė, šaltis ir kt. 3. Kietumas. Tai medž. savybė priešintis, kad į ją neįsiskverbtų kitas kietas kunas. 4. Devėjimasis. Tai medž. savybė devėtis kai ją veikia trinties jėgos dinaminė apkrova 5. Plastiškumas. Tai medž. savybė plastiškai deformuotis, tai yra dėl veikiančios jėgos apkrovos pakeisti savo formą, bet nesuirti. 6. Trapumas. Tai medž. savybė suirti plastiškai nesideformuojant. (trapus yra stiklas) 7. Atsparumas smugiams. Tai medž. savybė priešintis dinaminei, smūginiai apkrovai. 8. Dilumas. Tai medž. savybė dilti, kai ją veikia trinties jėga. Ši savybė yra nustatoma grindims, laiptams, kelių dangai. 9. Valkšnumas. Tai medž. savybė deformuotis, kai ją ilgą laiką veikia pastovi apkrova. 10. Nuovargi. Tai medž. savybė, kai medž. atrodo neturinti jokių įtrūkių ar įplyšimų ir staiga suįra. Fizinės cheminės savybės 1. Ryšimasis – tai yra ryšamųjų medž. kietėjimas tam tikromis sąlygomis. Ryšimosi greitį apibūdina ryšimosi pradžia ir pabaiga. Ryšimosi pradžia – tai laikas, kuris praeina nuo tešlos užmaišymo iki jos sutirštėjimo. Ryšimosi pabaiga – tai laikas, per kurį užmaišyta masė sukietėja. Tecnologinės savybės 1. Dengimasis – savybė padengianti paviršių nepermatomu sluoksniu. Ji dažbniausiai nustatoma dažams. 2. eksplotacinės savybės a) ilgaamžiškumas – tai ilgiausias laikotarpis, per kurį medž., veikiama apkrovų ir įvairių išorinių veiksnių nepraranda savo eksplotacinių savybių. b) Senėjimas – tai medž. struktūros kitimas ir savybių blogėjimas, dėl pačiose medž. vykstančių procesų. Medž. senėjimas bnustatomas natūraliomis salygomis laikant jas atvirame ore. Keramikiniai dirbiniai ir gaminiai Prie stat. keramikos priskiriami degti gaminiai iš molio ar kitokių keraminių medž. Suformuotas gaminys vadinamas pusfabrikačiu, o išdžiovintas ir išdirbtas vadinamas gaminiu arba dirbiniu. Keramikinių dirbiniu gamyba: Žaliavos: Pagrindinė žaliava – molis ( įvairių rūšių), pagalbinės – įv. Priedai:lesileliai, fliūšai. Moliai: Jei moliai randami susidarymo vietoje – pirminiai,jei buvo pernešti ( vejo ar vandens) – antriniai. Daugiausiai molyje randama – SiO, AlO, nuo kurio kiekio priklauso keraminių gaminių savybės. Kuo daugiau AlO tuo atspatesnis ugnei. FeO nuo kurio priklauso išdegto keraminio gaminio spalva. Molio plastiškumas priklauso nuo molio cheminės, mineralinė ir granulometrinės sudėties molyje. Pagal molio atsparumą ugnei moliai skirstomi: 1. lengvai lydūs – gaminamos čerpės, plytos, blokai. 2. sunkiai lydūs – klinkerinės plytos, grindų plytelės, kanalizacijos vamzdžiai. 3. atsparūs ugniai – atspari ugniai keramika. Priedai: 1. liesileliai – liesina moli jei jis riebus. 2. fliusai – geležies ruda, maltas felšpatas. Gamybos technologija Procesai: 1. molio kasimas karjeruose 2. formavimas, masės ruošimas – smulkinamas, drėkina,as, maišomas. 3. gaminių formavimas 4. džiovinimas 5. degimas 6. sandeliavimas Kasimas ir ruošimas Karjeruose, vežamas i gamyklas sunkvežimiais, geležinkeluio vagonais. Formavimo masė ruošiama pussausiu plastiškuoju, šlapiuoju būdu. Kai žaliavaruošiama pussausiu būdu – trupinama, džiovinama, smulkinama,drėkinama iki 12 % drėgnumo. Plastiškuoju būdu, kai žalaiva (molis) susmulkinamas sumaišomas su priedais ir maišomas su vandeniu. Šlapiuoju būdu – molis šiek tiek susmulkinamas, sumaišomas su priedais maišomas su vandeniu, gaminama skysta vientisa masė. Gaminių formavimas: 1. plastiškuoju būdu. Plytos, blokai, čerpės, kanal. vamzdžiai. 2. pussausiu. Gryndų plytelės, fajauso bei porceleno gaminiai. 3. kietuoju. Buitiniai keramikiniai indai, fajausiniai gaminiai, loiejami gipsinėse formose. Gaminių džiovinimas Būdai: 1. dirbtinis. Periodinio veikimo kamerinėse džiovyklose ir nuolatinio veikimo tūnelinėse džiovyklose (trukmė apie 36val.) džiovinama karštu oru. 2. natūralus. Iki 15 parų, priklausomai nuo klimatinių salygų. Degimas Degami: 1. periodiniu būdu. 2. nuolatiniu veikimu krosnyse. Yra žiedinės ir tunelinės. Krosnyse atliekamos šios opracijos: 1. pakrovimas 2. degimo 3. aušinimo 4. iškrovimo Keramikiniai gaminiai degami 1000 – 1200 Co temp. priklausomai nuo ar sunk. lydus, ar nelgv. lydus, ar atsparus. Dirbiniai (gaminiai) Stat keram. Dirbiniai skirstomi: 1. poringieji – poringumas daugiau už 5%. Keram. plytos, čerpės,apdailos keramika,skylėtieji sienų, perdandų blokai,fajansinės plytelės. 2. tulupusieji – mažesnis už 5%. Keram. grindų plytelės, rūgštims atspari keramika, kanalizac. vamzdžiai. Plytos 1. tuščiavidurės 2. pilnavidurės pagal stipruma gniuždant ir lenkiant plytois skirstomos į markes. (min.- M25 max. – M300

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!