Universalūs pranešimai ir VPIM2

Kauno Technologijos Universitetas Telekomunikacijų katedra UNIVERSALŪS PRANEŠIMAI IR VPIM2 Atliko: stud. Tikrino: lekt. Kaunas 2008 Universalaus pašto koncepcija arba vieninga pasikeitimo pranešimais erdvė atsirado susidurus dviem informacinėm erdvėm – kompiuterinei ir telefoninei. Ji šiuo metu yra viena iš pagrindinių jėgų kompiuterinės telefonijos rinkoje. Pagal atliktus tyrimų rezultatus, eilinis didžiausių įmonių darbuotojas naudojasi mažiausiai 4 ryšio prietaisais. Tradicinį rinkinį sudaro: elektroninis paštas, biuro telefonas, faksas, mobilusis telefonas, (peidžeris) ir papildomas komunikacijos prietaisas. Dažnai šis sąrašas papildomas namų telefonu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad toks aukštas apsirūpinimo komunikacijos prietaisais lygis turi garantuoti nuolatinį ryšį su darbuotoju ir dieną, ir naktį. Tikrovėje yra visai ne taip. Jei to paties skyriaus darbuotojai paprastai žino, kur yra jų kolega ir kaip su juo galima operatyviai susisiekti, tai vadovai ir kitų įmonės padalinių atstovai dažnai neturi tokios informacijos. Tokioje situacijoje išgelbėja skambučio peradresavimas, balso pašto sistema ir kitos kompiuterinės telefonijos funkcijos. Analogiškos problemos su el.paštu išsprendžiamos galimybių peržiūrėti gautus laiškus ne tik iš savo darbo vietos, bet ir praktiškai iš bet kurio tinklo taško dėka. Tačiau šie technologiniai pasiekimai išsprendžia problemas tik iš dalies. Dėl susisiekimo priemonių, kuriomis disponuoja vienas žmogus, įvairenybės gausos, įmonės darbuotojai ir klientai privalo siųsti informaciją į daugelį kanalų, o pats vartotojas turi labai neefektyviai naudoti savo laiką, kad galėtų gauti jam reikalingą informaciją: peržiūrėti el.paštą, faksus, pranešimus gautus į peidžerį, išklausyti balso paštą ir dar atsiliepinėti telefonu. 9-ajame deš. toks neracionalus įeinančių informacinių srautų apdorojimo būdas tapo toks akivaizdus, kad kelios organizacijos pradėjo kurti supaprastintas susisiekimo su išorės pasauliu technologijas. Šios technologijos ir jomis pagrįsti produktai 1994m. sudarė universalią pranešimų apdorojimo koncepciją, kuri per paskutinius metus greitai išplito ir išpopuliarėjo. Universalių pranešimų įrangos gamintojų ir tiekėjų straipsniuose dažnai naudojami įvairūs terminai ir sąvokos, turinčios vienodas reikšmes ir tai klaidina skaitytojus. Unified Messaging sistemų kūrėjai ir gamintojai įvedė kelias sąvokas: Vieningas paštas (unified mail) – tai sistema, suteikianti galimybes saugoti įvairių tipų pranešimus – balsas, faksas, el.paštas, video ir pan. – vienoje pašto dėžutėje arba keliose su vieningu priėjimu. Prisijungimas prie dėžutės turinio vykdomas iš kompiuterio arba telefono. Tai jau yra rinkoje. Vieningi pranešimai (unified messaging) – suteikiama galimybė kurti ir atsakyti į skirtingo tipo pranešimus iš kompiuterio ar telefono ir galimybė keisti pranešimo tipą. Palaikomi visi galimi pranešimų formatai. Tokios sistemos, ekspertų nuomone, rinkoje atsirasti turėtų artimiausiu metu. Universaliūs pranešimai (universal messaging) – suteikia galimybę kurti bet kokio tipo pranešimus ir siųsti juos bet kuriam adresatui be jokių papildomų reikalavimų gavėjo pašto dėžutei. Kol kas tokios sistemos dar kurimo stadijoj Funkcionalumas Svarbiausias funkcionalumo kriterijus yra priėjimo prie pranešimų būdas. Pagal Devido Cimmer iš kompanijos Unified Messaging Consortium, svarbiausias principas, kuris nustato bet kurios universalios sistemos sandarą (architektūrą) yra ne vienintelė pašto dėžutė, o jos vizija vartotojui. Vartotojui nerūpi kaip organizuotas įvairių pranešimų saugojimas ir apdorojimas – vieno ar kelių serverių pagalba, svarbiausia, kad priėjimas prie jų galimas iš skirtingų prietaisų. Tuo pačiu reikšmingai supaprastėja ir siuntėjo uždavinys: jis neturi rūpintis kokiu formatu ir būdu informacija pasieks adresatą. Užtikrinant universalų priėjimą svarbiausią vaidmenį atlieka galimybė keisti pranešimų formatus: tekstinio – į balso ir faksimilinį; faksimilinio – į tekstinį ar balso; balso – į tekstinį ir faksimilinį. Balso pašto integracija į vieningą pranešimų sistemą vykdoma skirtingais būdais – nuo kalbos komentarų prie el.žinučių iki taip vadinamo el. balso pašto (kai WAV failas išsiunčiamas kaip priedas prie laiško el.adresu). Be to akivaizdu, kad universali sistema turi užtikrinti panašios korespondencijos perklausą paprastu telefonu. Tokiu būdu tikrai universalios pranešimų apdorojimo sistemos pagrindu yra ne kelių pašto sistemų sujungimas, o priėjimo universalumo principas, kuris galioja tiek pranešimų gavimui, tiek atsakymų siuntimui. Žinoma ši sistema šiek tiek idealizuota, nes pavyzdžiui, mobiliojo telefono ie personalinio kompiuterio galimybės tikrinant el.paštą yra nevienodos. Tačiau galimybė gauti į mobilųjį telefoną ateinančių į el.paštą pranešimų antraštes yra labai naudinga žmonėms, kurie tarkim daug keliauja. Universalios sistemos architektura Standartizacija Balso pašto prieduose daug metų buvo naudojamas Audio Messaging Interchange Specification (AMIS) standartas. Jis garantavo skirtingų tiekėjų produkcijos bendradarbiavimą tinklo erdvėje. Jo pagrindinis trūkumas – galimybių ribotumas: skirtingų sprendimų suderinimui vartotojams tekdavo atsisakyti daugelio naudingų funkcijų. Tai paskatino skirtingus gamintojus gaminti balso pašto sistemas, kurių pagrindu buvo praplatinti AMIS variantai arba apskritai uždaros technologijos. Neabėjotinu žingsniu į priekį palyginus su AMIS standartu tapo faksimilinės korespondencijos priskirimas į reglamentuojamą dalį; AMIS‘e nebuvo faksimilinių pranešimų maršrutizacijos mechanizmų. 1994m. atsirado darbo grupė Voice Profile for Internet Mail (VPIM). Jos uždavinys – sukurti standartą universalioms pranešimų apdorojimo sistemoms, reglamentuojanti operacijas su balso ir faksimiliniais pranešimais IP tinkluose. VPIM 2 versija, pagrįsta protokolais SMTP ir MIME, buvo priimta IETF forumu kaip darbo specifikacija 1998m., ir gavo eilės numerį – RFC 2421. paskutinė šio mprotokolo versija egzistuoja kaip išankstinė redakcija (draft) nuo 2000m. lapkričio 15d. Nurodyta specifikacija aprašo balso ir faksimilinių pranešimų pasikeitimų procesą tarp skirtingų tiekėjų pašto sistemų IP ir Interneto tinkluose. Iš esmės, VPIM 2 yra SMTP ir MIME protokolų praplėtimas perduodant balso pranešimus. Specifikacijoje nurodomos taisyklės dėl adresų laukų kodavimo (įskaitant kodavimo taisykles tiems siuntėjams, kuriems negalima atsakyti naudojant standartines pašto procedūras, numatomas SMTP), laukų formatų pranešimo balso dalies perdavimui ir pan. SMTP (Simple Mail Transfer Protocol) Palaiko serverio ir kliento funkcijas veikdamas kartu su kitomis EP programomis. SMTP išduoda valdančiuosius signalus, kurie naudojami abiejų kompiuterių sąveikos procese. Signalų funkcijos SMTP: • sujungimo patikrinimas; • pranešimo perdavimas; • siuntėjo identifikavimas; • siuntimo parametrų perdavimas. Programos kartu su SMTP užtikrina: • gautų pranešimų apžvalgą; • pranešimų retransliaciją; • adresų knygelės panaudojimą; • pranešimų išsiuntimą grupėms. SMTP paprastai nustatomas 25 prievadis. Kai kurių SMTP komandų, kurias galima įvesti per Telnet komandų eilutę, prasmės paaiškinimai: Komanda Funkcija HELO serveris siuntėjas Identifikuoja SMTP serverį siuntėją MAIL FROM: adresas Nustato siuntėjo adresą RCPT TO: adresas Nustato gavėjo adresą DATA Nurodo pranešimo pradžią RSET Nutraukia pranešimo siuntimą VRFY eilutė Patikrina vartotojo vardą ir grąžina patikslintą eilutę EXPN eilutė Užklausia elektroninio pašto vardų sąrašą, kurie tenkina sąlygą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!