Intensyvėjanti žmonijos ūkinė veikla pastaruoju metu vis labiau keičia natūralią aplinką, tuo pačiu aktualesnėmis tampa ir bioįvairovės išsaugojimo, sveiko maisto gamybos problemos. Ypatingai jos pasireiškia žemės ūkyje, kur žmogaus veikla, ir jos daroma įtaka, įgauna vis didesnį mąstą. Formuojant agrobiocenozes, suardoma natūrali ekologinė pusiausvyra. Monokultūrose iš esmės pasikeičia gyvūnų bendrijų sudėtis ir jų proporcijos. Dalis rūšių visai išnyksta, kitos tampa retomis, o dar kitų populiacijos labai išauga. Šiuo atveju, pastarosios būna įvairiausių fitofagų, kuriems monokultūrų pasėliai tampa ištisais “rojaus sodais”. Žmogus norėdamas apsaugoti augalus ir siekdamas kuo didesnio jų produktyvumo būna priverstas naudoti įvairias chemines medžiagas – pesticidus. O tai neretai turi labai neigiamą įtaką ne tik kenkėjų populiacijoms, bet ir gyvūnams kurie padeda išlaikyti agrocenozės biologinę pusiausvyrą. Panaudojus insekticidus nuo kenkėjų pasiekiamas tik laikinas efektas, nes jų populiacijos po kurio laiko atsistato. Tuo tarpu jų natūralūs priešai, agrobiocenozėse likę bene vieninteliai kenkėjų populiacijos reguliatoriai, neveiklūs būna kur kas ilgiau. Todėl dažnai naudojami papildomi purškimai insekticidais, o tai veda prie visiškos agrocenozės degradacijos.
Tyrimų hipotezė – parinkus tinkamus augimo reguliatorių derinius galime indukuoti sėmeninių linų ląstelės dediferencijaciją in vitro sistemoje.
Šio darbo tikslas – Lauko sąlygomis ištirti ilgalaikę įvairių tręšimo fonų įtaką produktyviam sėtiniam (ganykliniam) žolynui, bei lygiagrečiai stebėti natūraliai susiformavusio žolyno raidą tokiomis pat sąlygomis.
1. Nustatyti kokią įtaką kiekvienas tręšimo fonas turi natūralaus ir sėtinio žolyno botaninei sudėčiai.
2. Įvertinti tręšimo fono įtaką ląstelienos kiekiui žolėje.
3. Stebėti ir fiksuoti kokią įtaką atskiri variantai daro žolių augimui ir vystymuisi.
Kosminių kelionių, atominės energijos, elektronikos ir biotechnologijų amžiuje ne daugelis suvokia, kad vabzdžių pažinimas yra ne mažiau svarbus, kaip ir kosmoso paslapčių atskleidimas. Nesuskaičiuojama, judanti ir nuolat mintanti vabzdžių gausybė sudaro daug didesnę grėsmę žmogaus sveikatai, ekonomikai, buičiai negu kuris nors kitas kenksmingas organizmas. Vabzdžiai yra nuolatiniai žmogaus palydovai, jo pagrindiniai konkurentai kovoje dėl egzistavimo. Šiems smulkiems šešiakojams gyvūnėliams žmonija aukoja apie penktadalį išauginto derliaus...
Šį darbą sudaro 1423 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!