Gyvulių veislės, evoliucija

1. Naminių gyvulių veislės. Gyvulių evoliucija.
Veislė – tai bendros kilmės pakankamai didelė grupė gyvulių su panašiomis morfologinėmis, fizioliginėmis ir ūkiškai naudingomis savybėmis, pastoviai perduodamomis palikuonims.
Grupė gyvulių, laikomų skirtingomis gamtinėmis bei ekonominėmis sąlygomis ir turinčių skirtingas savybes, vadinama poveisle. Veislės viduje esti skirtingų gyvulių grupių, vadinamų tipais. Lietuvos juodmargių galvijų veislėje galima išskirti pieninių ir pieninių-mėsinių gyvulių tipą.
Pagrindinė veislių susidarymo priežastis buvo žmogaus siekimas gauti naudos iš auginamų gyvulių. Buvo nuolat tobulinamos esamos gyvulių veislės ir išvedamos naujos. Gyvulių veislių tobulinimas bei naujų išvedimas priklauso nuo socialinių ir ekonominių visuomenės gyvenimo sąlygų, nuo to, kiek ir kokių reikia gyvulininkystės produktų, nuo ūkininkavimo būdo ir kitokių veiksnių.
Kiekviena veislė yra paplitusi ir auginama tam tikromis gamtinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir yra prie jų prisitaikiusi.
Kultūrinės gyvulių veislės išsilaiko tik tol, kol dirbamas nuoseklus veislininkystės darbas, palaikomos ir tobulinamos šios veislės gyvulių naudingos savybės. Prastai šeriami ir blogai laikomi tokių veislių gyvuliai ilgainiui išsigimsta. Šis procesas vadinamas veislės degeneracija, arba nuskurdimu.
Gyvuliai, kilę iš tėvų, priklausančių skirtingoms veislėms, vadinami mišrūnais. Jie gali būti įvairių kartų.
Įvairių veislių gyvuliai auginami skirtingose zonose ir esti skirtingo produktyvumo. Pagal gyvulių išsivystymo laipsnį ir produktyvumą veislės skirstomos į primytivias, pagerintas ir kultūrines.
Primityviomis veislėmis daugiausia priklauso kurios nors srities vietiniai nepagerinti gyvuliai. Jie paprastai būna neproduktyvūs. Tačiau primityvių veislių gyvuliams būdingos ir teigiamos savybės – tvirtas kūno sudėjimas ir atsparumas kai kurioms ligoms. Be to šių veislių gyvuliai prisitaikę prie to krašto gamtinių sąlygų.
Pagerintos veislės. Tai tarpinės veislės tarp labai produktyvių kultūrinių ir neproduktyvių primityvių veislių. Šių veislių gyvuliai paplitę nedidelėse zonose.
Kultūrinės veislės. Joms priskiriami gyvuliai, su kuriais ilgą laiką buvo dirbamas veislinis darbas. Kuriant kultūrines veisles, daroma atranka ir kryptingai parenkamos poros, gerinamas šėrimas, priežiūra ir laikymas. Per eilę karų kultūrinių veislių gyvulių savybės pasidaro paveldimos ir perduodamos palikuonims. Šių veislių gyvuliai yra labai produktyvūs, greitai bręsta, gerai panaudoja pašarus.
Gyvulių veislės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!