Turto paveldėjimo ir palikimo apmokestinimas

Kaip žinia, žmonės negyvena amžinai, jie miršta, o jų užgyventą turtą palieka artimiesiems ar kitiems nurodytiems asmenims, bendrijoms, bažnyčiai ir panašiai. Jei turto paveldėtojas yra fizinis asmuo (gyventojas) ir jis šį turtą paveldi Lietuvos Respublikoje, norėdami gauti paveldėjimo teisės dokumentus, privalo sumokėti paveldėto turto mokestį. Taigi, skausmingą artimųjų netektį lydi kita bloga ir finansiškai skausminga žinia, kad artimųjų palikto turto šiaip sau negausi.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti kaip yra apmokestinamas paveldimas turtas ir palikimas.
• kaip apskaičiuojamas ir sumokamas paveldimas turtas, sumokėjimo terminai, įskaitymai ir atskaitymai;
• kas nustato paveldimo turto vertę ir apmokestinamąją vertę,
• palikimo ir paveldimo turto mokesčio deklaravimo tvarka.
Paveldimo turto apmokestinimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatyme.
PRIEDAI:
1 priedas. Pažyma apie paveldimo turto vertę.
2 priedas. Prašymo formos pavyzdys.
3 priedas. Adresų įrašymo pavyzdžiai
4 priedas. Užsienio valstybėse paveldimo turto deklaracija
1. PAVELDIMO TURTO MOKESČIO MOKĖTOJAI
Gyventojų paveldimo turto apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčių įstatymas, įsigaliojęs nuo 2003 m. sausio 1 d. Minėtas įstatymas numato, kad turtas - tai nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai ir pinigai.
Paveldimo turto mokesčio mokėtojai yra nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
1.1 Nuolatiniai lietuvos gyventojai
Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:
1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje;
2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje;
3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!