Turto draudimo principai ir rizika

Įvadas Darbo aktualumas. Gyvenime žmogus pastoviai susiduria su rizika ir neapibrėžtumu: mes nežinom kas bus rytoj, kur ir kada mus užtiks nelaimė, kada susirgsim, tapsim vagystės aukomis ir pan. Kas šiandien yra stabilu, rytoj gali pasikeisti. Rizikos jausmas yra susijęs su baime dėl gyvybės, turto. Praktiškai neįmanoma nuspėti, kada gali įvykti žala, kokio ji bus dydžio ir kokius padarinius ji turės tolesnei ūkinio subjekto, asmens veiklai. Literatūroje rizikinga veikla apibūdinama kaip veikla, kai tikimasi gerų rezultatų, tačiau juos sunku numatyti, nes aplinkos veiksniai nuolat kinta. Veiksnių kitimą sudėtinga prognozuoti, todėl sprendimai priimami neturint visos informacijos, t. y. esant neapibrėžtumui. Todėl labai svarbu įvertinti riziką. Tos pačios rizikos bei draudiminiai įvykiai skirtingose šalyse bei draudimo įmonėse yra apibrėžiami nevienodai. Išskirtų transporto priemonių draudimo rizikų bei šių rizikų apibrėžimų negalima laikyti vieningais visoms Europos šalims bei jose veikiančioms draudimo įmonėms. Tačiau šis skirstymas padės susidaryti kiek aiškesnį vaizdą apie transporto priemonių draudimo grupės rizikas. Transporto priemonės dažniausiai yra draudžiamos nuo šių rizikų: ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, stiklo sudužimo, gyvūnų padarytos žalos, vandalizmo bei nelaimingų atsitikimų. Pastoviai yra ieškoma būdų kaip minimizuoti riziką, ją valdyti. Viena iš rizikos mažinimo priemonių ir yra draudimas. Draudimas, kaip apibrėžimas, visais laikais yra įvairiai aiškinamas. Bet , bandant apibūdinti draudimą, visi autoriai sutinka, kad tai yra ekonominio saugumo ir gerovės užtikrinimo priemonė. Draudimas – finansų veiklos rūšis. Bankų ir civilinės atsakomybės draudimo žodyne draudimas apibūdinamas kaip susitarimas su civilinės atsakomybės draudimo kompanija dėl patirtų nuostolių atlyginimo ar kitos ekonominės pagalbos suteikimo, kuomet kompensacijos išmokamos iš draudėjų surinktų įmokų [7]. Darbo objektas – turto draudimo Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti turto draudimo klasifikavimo pagrindus bei rūšys. Darbo uždaviniai: 1. susisteminti ir išanalizuotos įvairių autorių turto draudimo kaip komplekso teorijas; 2. atskleisti turto draudimo specifika; 3. ištirti turto draudimo vieta draudimo sferoje; 4. remiantis vakarų draudimo kompanijų praktika, išskiriamos turto draudimo dalys bei funkcijos, pateikiamas draudimo produktų skirstymas. Darbo metodai – darbe naudojamasi teorinės literatūros sisteminės bei loginės analizės metodu, istorinių ir lyginamuoju metodais. Sisteminė mokslinės literatūros analizė, SWOT analizė, matematiniai, statistiniai, ekspertiniai, palyginimo, apibendrinimo. 1.Turto draudimo Lietuvoje teoriniai aspektai 1.1.Turto draudimo samprata Kiekvienas asmuo, norėdamas apsisaugoti nuo turto praradimo, gali pa­sirinkti vieną iš dviejų kelių: apsidrausti arba sukurti saugos sistemą. Kyla klausimas, kas pigiau - draudimas ar apsauga? „Turto apsaugos problemos esmė yra ta, kad vadybininkams, skiriantiems daug pinigų, laiko ir idėjų saugos formavimui, sunkiai sekasi įgyti pranašumą prieš draudimą, nes tik draudimas visiškai garantuoja turto išsaugojimą. Tačiau draudimo kompa­nijos savo ruožtu nelinkę sudaryti sutarčių, žinodamos, kad turtas nėra vie­naip ar kitaip saugomas. Kitaip sakant, negalima paprasčiausiai pasirinkti vieną pigesnį turto išsaugojimo būdą, reikia ieškoti kompromisinio spren­dimo" [7, p. 47]. Kaip rodo pasaulio praktika, dar gana neseniai turtą ap­drausti kainavo daug pigiau ir daugeliu atvejų nuostoliai buvo atlyginami gana didelėmis pinigų sumomis. Tačiau dabar draudimo kompanijos sudaro vis mažiau sandorių, nors vagysčių daugėja ir pavogtų daiktų vertė sparčiai didėja. Turto draudimo sutartis yra draudimo sutarties atmaina. Turto draudimo sutarties sudarymui, kaip ir draudimo sutarties sudarymui, taikomos tos pa­čios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Paprastai sudaroma draudiko ir draudėjo draudimo sutartis. Draudiku pagal Draudimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį gali būti tik Lietuvos Respubli­kos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Draudimo įstatymas riboja užsienio vals­tybių draudimo įmonių veiklą Lietuvos Respublikoje. Kitų šalių draudimo įmonėms, neregistruotoms Lietuvos Respublikoje, tiesiogiai ar per draudimo tarpininkus draudžiama sudarinėti draudimo sutartis su Lietuvos Respubli­kos fiziniais ir juridiniais asmenimis, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respubli­kos draudimo įmonės neturi panašių draudimo rūšies taisyklių arba jų finan­sinis pajėgumas neleidžia sudaryti pageidaujamų draudimo sutarčių. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktą draudėjas yra asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti iš­moką draudiminio įvykio atveju. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 straipsnis išskiria dvi sutar­ties sudarymo proceso stadijas: pasiūlymo pateikimas (oferta) ir pasiūlymo priėmimas (akceptas). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog draudėjas prieš sudarydamas draudimo sutartį pateikia draudimo įmonei prašymą raštu arba kitaip pareiškia savo ketinimą sudaryti draudimo sutartį. Draudėjas turi pateikti prašymą raštu, jeigu tai numato draudimo rūšies tai­syklės. Draudėjo raštiško prašymo formą nustato draudimo įmonė. Draudimo teisės teorijoje vyrauja požiūris, laikantis draudėjo prašymą sudaryti sutartį oferta. Tačiau kad pasiūlymas sudaryti sutartį būtų laikomas oferta, būtina, jog jis būtų nukreiptas apibrėžtam asmeniui ir jame būtų nu­rodytos esminės sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į turto draudimo sutarties esmę, neįmanoma draudimo įmonės siūlymu neapibrėžtiems asmenims sudaryti turto draudimo sutartį, kurioje būtų nurodytos visos esminės turto draudimo sutarties sąlygos, nes jos turto draudimo sutartyje priklauso nuo konkretaus draudėjo asmenybės, jo draudžiamo turto ypatybių. Taigi turto draudimo sutartyje viešoji oferta neįmanoma ir turto draudimo sutartis negali būti priskirta viešosioms sutartims. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudimo sutartis sudaroma rašytine forma, kuri pasireiškia dviem doku­mentais: draudėjo raštišku prašymu sudaryti draudimo sutartį ir draudimo liudijimu (polisu), kurį išduoda draudikas. Turto draudimo sutartis laikytina sudaryta, kai draudėjas gauna draudiko akceptą - draudimo liudijimą (po­lisą). Atskira rašytinė draudimo sutartis, kurioje būtų įtrauktos visos draudimo rūšies taisyklėse ir draudimo polise nurodytos draudimo sutarties sąlygos, dažniausiai nesudaroma, tačiau Draudimo įstatymas to nedraudžia (Drau­dimo įstatymo 9 str. 3 d. nuostata). „Didelę reikšmę draudimo teisiniuose santykiuose vaidina draudimo liu­dijimas (polisas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas nustato, kad draudimo liudijimas (polisas) yra oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymas" [4, p. 179]. Draudimo liudijime pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį turi būti nurodyta: 1) draudimo liudijimo (poliso) numeris; 2) draudimo įmonės pavadinimas ir buveinės adresas; 3) draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė arba pavadi­nimas; 4) draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris; 5) draudimo objektas; 6) draudimo suma; 7) draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai; 8) draudimo sutarties galiojimo terminas; 9) draudėjo parašas su įrašu, kad draudėjas su draudimo rūšies taisyk­lėmis susipažinęs; 10) draudimo įmonės įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudimo įmonės antspaudas ar jų faksimilės; 11) draudėjo parašas, antspaudas (kai draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija); 12) draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data. Draudimo poliso pagrindinė reikšmė vis dėlto turi būti siejama su drau­dimo sutarties sudarymo fakto įrodymu. Tokią draudimo poliso reikšmę įtvir­tina Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Lietuvoje draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas ne su draudimo poliso išdavimu, o su draudimo įmo­kos sumokėjimu. Legitimacinė (kaip draudėjo teisės į draudimo išmoką įro­dymas) draudimo poliso paskirtis pasireiškia tuo, jog draudėjas legitimuojamas tik įrodžius draudėjo ir draudiko draudimo sutarties sudarymo faktą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyk­lėmis ir išduoti draudimo liudijimą (polisą). Tačiau draudimo polise nėra nu­rodomos draudėjo ir draudiko pareigos draudimo sutarties galiojimo metu, pranešimo apie draudiminį įvykį terminai ir tvarka, todėl įmanoma, kad draudimo įmonės gali piktnaudžiauti dėl to, jog draudėjas gerai nežino draudimo sutarties sąlygų. Siekiant panaikinti šį netikslumą Draudimo įsta­tyme būtina įtvirtinti nuostatą, jog draudimo įmonė privalo draudėjui kartu su polisu išduoti ir draudimo rūšies taisyklių nuorašą. Daug dėmesio Draudimo įstatyme skirta draudimo sutarties nutraukimo ir jo padarinių teisiniam reglamentavimui. Įstatymų leidėjas, sureikšminda­mas draudimo sutarties šalių laisvo apsisprendimo (pasirinkimo) principą, įtvirtino teisę bet kuriai iš šalių bet kada nutraukti draudimo sutartį. Vieninte­lis tokios teisės apribojimas - reikalavimas įspėti raštiškai kitą šalį ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo dienos. Tei­sės normos, suteikiančios šalims teisę bet kada nemotyvuotai atsisakyti draudimo sutarties, buvimas nėra labai palankus rinkos stabilumui ir planin­gai draudimo įmonių veiklai. Antra vertus, tokia nuostata turėtų skatinti draudimo įmones gerinti teikiamų draudimo paslaugų kokybę, kas yra neabejotinai teigiamas reiškinys. Draudimo įmonės iniciatyva nutraukiant ne-gyvybės draudimo, kurio dalis yra turto draudimas, sutartį pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, iš­skaičiavus pagal tą draudimo sutartį išmokėtas sumas. Ši draudimo įsta­tymo formuluotė diskutuotina, nes, jei pagal draudimo sutartį draudėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, didesnė už sumokėtos draudimo įmokos sumą, draudikui savo iniciatyva nutraukiant draudimo sutartį draudėjas negaus nieko. Tarkime, draudėjas apdraudė automobilį nuo autoavarijos rizikos 10 000 litų draudimo suma, sumokėjo 250 litų, po mėnesio įvyko autoįvykis, automobilis buvo sugadintas, draudimo įmonė išmokėjo 1000 litų ir nutraukė draudimo sutartį. Draudėjas liko be jokios kompensacijos už sutarties nu­traukimą, todėl siekiant išvengti galimų draudimo įmonių piktnaudžiavimų draudėjo atžvilgiu reikėtų taisyti Draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą. Su panašia problema susiduriama ir nutraukiant negyvybės draudimo sutartį draudėjo iniciatyva. Pagal Draudimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlai­das bei pagal tą draudimo sutartį mokėtas sumas. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nustato, kad draudimo sutarties šalys po to, kai joms tapo žinoma apie draudimo sutarties pažeidimą, turi teisę per mėnesį nutraukti draudimo sutartį. Drau­dimo sutarties pažeidimas siejamas su sutarties šalies kalte, tačiau Drau­dimo įstatymas nereglamentuoja, kas ir kokia tvarka nustato šalies kaltę. Draudimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudimo įmonei (nustačius jos kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, o draudėjui ne gyvybės drau­dimo atveju grąžinamos draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galio­jimo laiką. Jei ne gyvybės draudimo sutartis nutraukiama draudimo įmonės reikalavimu draudėjui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąly­gas, draudėjui pagal Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 1 punktą draudimo įmokos negrąžinamos. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalis nustato, jog draudimo sutartis pasibaigia: 1) jei draudėjas draudimo sutartyje ar Draudimo įstatymo nustatytu laiku nesumoka draudimo įmonei draudimo įmokų (jeigu draudimo sutartyje ne­nustatyta kitaip); 2) jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumoka draudimo įmonei papildomų draudimo įmokų, į kurias draudimo įmonė įgijo teisę padi­dėjus draudimo mastui po draudimo sutarties sudarymo (jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip); 3) jei draudimo įmonė sumoka visas draudimo sutartyje numatytas drau­dimo išmokas; 4) jei likviduojamas draudėjas - juridinis asmuo ar draudėjas - juridinio asmens statuso neturinti įmonė ir nėra jų teisių ir pareigų perėmėjų; 5) jei miršta apdraustasis. Šis punktas turto draudimo sutarčiai netaiko­mas, nes turto draudime nėra apdraustojo, kuris gali būti tik asmens drau­dime; 6) jei pasibaigia draudimo sutartyje nustatytas draudimo sutarties galio­jimo terminas; 7) jei yra kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti prievolių pasibaigimo pagrindai. Draudimo sutarties nutraukimo ir pasibaigimo atvejams nepriskiriami at­vejai, kai draudimo sutartis negalioja. Lietuvos Respublikos draudimo įsta­tymo 23 straipsnis nustato, jog draudimo sutartis negalioja, jeigu: 1) ji sudaryta po draudiminio įvykio; 1) ji sudaryta su kitos šalies draudimo įmone ar Lietuvos Respublikoje registruotu ūkio subjektu, neturinčiu licencijos verstis draudimo veikla Lietu­vos Respublikoje, išskyrus Draudimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nuro­dytas išimtis, kai Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms neturint panašių draudimo rūšies taisyklių arba jų finansiniam pajėgumui neleidžiant sudaryti draudėjo pageidaujamų draudimo sutarčių draudimo sutartis sudaroma su konkurso būdu parinkta užsienio valstybės draudimo įmone; 3) yra kiti sandorių negaliojimo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Greta bendrų visoms draudimo sutartims negaliojimo pagrindų Draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato ir pagrindą, kuris gali būti taikomas tik turto draudimo sutarčiai: draudimo sutartis laikoma negaliojančia, jeigu draudėjas, ją sudarydamas, apgavo draudimo įmonę nurodydamas didesnę už tikrąją draudžiamojo objekto vertę ir taip nepagrįstai padidindamas drau­dimo sumą. Turto draudimo sutartis yra svarbus civilinės teisės institutas. Turto draudimo sutartis laikytina draudimo sutarties atmaina, vykdoma savano­riška forma - draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu sutartimi. Turto draudimo sutartis sudaroma draudėjui pateikiant prašymą (ofertą) sudaryti sutartį, o draudikui išduodant draudimo liudijimą (akceptą). Drau­dėjo raštiškas prašymas sudaryti turto draudimo sutartį ir draudimo liudiji­mas (polisas) kartu sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.989 straipsnio 1 dalies reikalaujamą rašytinę sutarties formą. Turto draudimo sutarties nutraukimo, pasibaigimo ir negaliojimo pagrindus numato Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 ir 23 straipsniai. Pastebėtina, jog šiandien Lietuvoje teisės mokslas neskiria pakankamai dėmesio draudimo teisiniams santykiams reguliuoti. Yra teorinių ir praktinių problemų, kurias reikėtų skubiai išspręsti. Belieka tikėtis, jog sparti drau­dimo santykių plėtra bus prielaida skirti daugiau dėmesio draudimo sutarčių teisiniam reguliavimui. 1.1.1.Lietuvos draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą turto draudimo atveju Draudimo įmonių apskaitai taikomi griežtes­ni reikalavimai sudarys galimybę draudėjams ir draudimo tarpininkams tiksliau įvertinti įmonės finansine padėtį ir palyginti ją su kitų rinkos dalyvių finansine padėtimi. Reikalavimas turėti bendrųjų, komercinių arba profesinių žinių ir gebėjimų norint imtis nurodytos veiklos ir ją vykdyti valstybėje narėje bei reikalavimas, kad draudimo ir perdraudimo tarpininkai turėtų profesinės civilinės atsakomybės draudimą arba atitinkamą finansinę garantiją, užtikrins teikia­mų paslaugų kokybę ir vartotojų interesų apsau­ga Praplėstos draudimo įmonių priežiūros insti­tucijos funkcijos šioje srityje taip pat turės tei­giamos įtakos vartotojų apsaugai užtikrinti. Įtaka draudimo įmonėms. Liberalizuojant fi­nansinių paslaugų rinką Lietuvos draudimo įmonėms reikės prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų. Steigimosi laisvės ir laisvės teikti paslaugas principų įgyvendinimas, leidimas vykdyti draudimo veiklą visoje ES ir įmonės buveinės šalies kontrolė lems esminius draudimo rinkos po­kyčius. Tai leis ES valstybių narių draudimo įmonėms laisviau įsilieti į Lietuvos draudimo rinką steigiant ES draudimo įmonių filialus arba teikiant paslaugas neįsteigus draudimo įmonių filialų. Naujų rinkos dalyvių pasirodymas su­stiprintų ir taip nemažą konkurenciją. Čia reikėtų paminėti, kad Lietuvoje ES valstybių in­vestuotojų tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos draudimo įmonės užima didžiąją tiek ne gy­vybės, tiek gyvybės draudimo rinkos dalį, tad ti­kėtina, kad Šalies draudikai yra numano bū­simus pokyčius ir jiems rengiasi. Įsiliejimas į ES suteiks analogiškas teises ir Lietuvos draudimo įmonėms veikti ES valsty­bėse narėse. Veikli ES šalių senbuvių draudimo rinkose būtų sudėtinga dėl didžiulės konkuren­cijos ir rinkos prisotinimo, tačiau šalių kandi­dačių draudimo rinkos galėtų būti potenciali veiklos teritorija. Šalies draudimo įmonių veiklai taip pat įta­kos turi nacionalinėje teisėje įgyvendinti ES nu­statyti riziką ribojantys reikalavimai. Galima bū­tų išskirti mokumo reikalavimus, kadangi griež­tesni kapitalo reikalavimai gali lemti draudimo rinkos struktūrinius pokyčius. Šiuo metu Lietuvoje draudimo įmonių veikla labiau reguliuojama nei ES. Tam tikrų teisės ak­tų nuostatų panaikinimas, pavyzdžiui, išanks­tinio draudimo taisyklių, įmokų tarifų tvirtini­mo, turės teigiamą poveikį draudimo įmonėms -sumažės administravimo išlaidos ir laiko sąnau­dos, atsiras galimybė prisitaikyti prie nuolat kin­tančių veiklos sąlygų. Taigi pasirengimas narystei ES yra susijęs su neišvengiamomis prisitaikymo išlaidomis. Šių investicijų nauda ilgainiui išryškės, išaugs mūsų įmonių konkurencingumas, finansinis pajė­gumas, bus užtikrinta vartotojų apsauga ir kar­tu bus sudarytos prielaidos stiprėti ekonomi­kai. Techniniai atidėjimai, draudimo įmonės įsi­pareigojimai pagal draudimo sutartis 2010 metų birželio 30 dieną siekė 453,6 mln. Lt. Šie įsipa­reigojimai sudarė 45,9 proc. viso turto ir 67,4 proc. visų įsipareigojimų. Perdraudikams pirmąjį 2010 melų pusmetį perduota 94,3 mln. Lt, arba 27,4 proc. visų pasi­rašytų draudimo įmokų. Perdraudikų dalis suda­ro 78,6 mln. Lt, t. y. 45,7 proc. visų ne gyvybės draudimo išmokų. Sąnaudų rodiklis sudarė 55,7 proc., kombi­nuotasis rodiklis (nuostolingumo ir sąnaudų rodiklių suma, t. y. (išmokų sąnaudos + veiklos sąnaudos) / uždirbtos įmokos) - 97,9 proc. Taigi beveik visos įmokų pajamos buvo panaudotos išmokoms mokėti bei veiklos sąnaudoms pa­dengti. Ne gyvybės draudimo įmonių valdomas in­vesticijų portfelis 2010 metų birželio 30 dieną sudarė 730,7 mln. Lt. Investicijos sudaro 74 proc. viso ne gyvybės draudimo įmonių turto. Svarbiausios investicinio portfelio dalys jau keleri metai išlieka los pačios: Vyriausybės ir sa­vivaldybės vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas ir terminuotieji indėliai. Šių investavimo krypčių reikšmingumas netgi didėja. Ne gyvybes draudimo įmonių investicijos už­sienyje sudaro 3,7 proc. valdomo investicijų portfelio. 2010 metų birželio 30 dienos duomenimis užsienyje daugiausia buvo investuota į terminuotuosius indėlius (11,4 mln. Lt) ir įmonių obligacijas, įtrauktas į aukščiausius vertybinių popierių biržų sąrašus (6,8 mln. Lt). 1.1.2.Turto draudimo principai Jei tikėsime draudimo statistika, didžiausias Lietuvos gyventojo turtas ne šeima ar būstas, o automobilis. Dauguma mūsų pa­mirš apdrausti save ir vaikus, namą ar per dešimtmečius sukaup­tą turtą, tačiau automobilio draudimu nerizikuos. Aišku, vienokių ar kitokių bėdų lengvajam automobiliui atsitinka gerokai dažniau, tačiau jei nelaimė - gaisras, nuošliauža ar kokia vandentiekio ava­rija, nuostoliai gali būti daugybę kartų didesni, o buvęs gyveni­mas daug sunkiau atkuriamas! Stogas virš galvos - brangiausias (ir širdžiai, ir piniginei) tur­tas, be kurio net laikinai neišsiversi. Jo netekimas gali sugriauti visą gyvenimą, o didesnė ar mažesnė avarija namuose ilgam su­trikdo nusistovėjusį gyvenimo ritmą. Taigi, iš pradžių daugmaž deramai apsaugojus savo ir šeimos narių gyvybę ir sveikatą, pir­miausia reikėtų drausti brangiausią turtą - būstą. Draudimo agentai sako, kad dažnai net labai pasiturintys žmo­nės atsisako išleisti kelis šimtus namo ir turto draudimui. Jie tei­gia, kad nelaimės atveju patys nesunkiai padengs nelaimės nuos­tolius (šie gali siekti dešimtis tūkstančių litų). Keistokas požiūris. Tačiau dar keisčiau, kai draustis atsisako ne tokie turtingi. O juk jiems prarastas, suniokotas būstas gali reikšti ir sugriuvusį gy­venimą. 1.2.Turto draudimas rizikos veiksniai Asmens valdomas turtas sudarytas iš dviejų dalių - nekilnojamo­jo turto (namas, sodo namelis, sodyba kaime, butas ir panašiai) ir kilnojamojo turto (namuose esančių baldų, buitinės įrangos, bran­gių rūbų, meno kūrinių). Apdrausti galima visą kilnojamąjį ir ne­kilnojamąjį turtą - įvairios paskirties pastatus ir butus, jų įrangą, visą namų turtą. Taip pat galima apdrausti savo civilinę atsako­mybę - šiuo atveju bus atlyginta žala, kurią draudimo bendrovės klientas padarys kaimynams ar kitiems asmenims. Paprastai draudimo bendrovės sudaro skirtingas draudimo su­tartis skirtingoms turto rūšims. TURTAS Būstas (pastatai) Namų turtas Pastato (būsto) draudimu galima ap­drausti bet kurias asmens gyvenamą­sias patalpas: namą, butą, vasarnamį, sodo namelį. Tai asmeninio nekilnoja­mojo turto, tai yra buto, namo ir kitų sklype esančių statinių ir kitų priklausinių, draudimas. Jis apima ne tik namo sienas ir stogą, bet ir šildymo sistemą, sanitarinę įrangą, elektros instaliaci­ją, įmontuotas spintas, grindų dangą, įvairias komunikacijas. Namų turto draudimu galite ap­drausti viską, ką turite savo na­muose (ir net namų turtą, kurį gali atimti iš jūsų gatvėje) - namų apy­vokos, apstatymo ir vartojimo reik­menis, pavyzdžiui, rūbus, baldus, buities prietaisus, kai kuriais atve­jais grynuosius pinigus ir papuoša­lus, televizijos antenų įrangą (jei ji nėra bendro naudojimo) ir pa­našiai. Nelaimės atveju, jei būsite pasirinkęs tinkamą draudimą, nepa­tirsite jokių finansinių nuostolių, išlaidas padengs draudimo ben­drovė. Neretai žmogus didelę sumą skiria tam, kad įsirengtų namuo­se sudėtingą ir brangiai kainuojančią apsaugos sistemą. Tai, žino­ma, gerai. Su tuo sutinka ir draudikai, kurie, drausdami pastatus, butus, turinčius gerą apsaugos sistemą, paprastai mažina draudi­mo įmokas. Deja, apsaugos sistemos neišgelbės nuo stichinių ne­laimių, o geram vagiui atsidaro visos durys. Draudimas papras­tai pigus, o gelbsti nuo įvairių bėdų. Draudimas Turto apsaugos priemonės Privalumai Pagal pasirinkimą apsaugoma Žmogus savo turtą saugo dalis ar visa turto piniginė pats vertė Apsaugo nuo Įsilaužimo Nedidelė kairia Ilgalaikė apsauga, apsaugo Apsaugo nuo daugumos rūšių konkrečius daiktus nelaimių Didelė pasirinkimo Įvairovė Trūkumai Trumpalaikė - paprastai galio- Brangios ja metus Gali sugesti, gadina vaizdą, Neapsaugo nuo Įsilaužimo reikalauja priežiūros grėsmės Galima panaikinti ar atjungti Sudarant sutartį gali tekti rodyti turtą Neapsaugo nuo gaisro, sprogimo Tam tikri formalumai, kol gau­nama parama ir stichinių nelaimių Būstą (pastatus) drausti reikia kiekvienam, tačiau ypač tai svar­bu tiems, kurie: • neseniai įsigijo būstą, paaukoję tam visas santaupas; • gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir neturi santaupų; • yra įsigiję būstą už paskolą; • yra užstatę ar ketina užstatyti savo būstą; • gauna iš būsto pajamų, kurios svarbios pragyventi (nuomo­ja, naudoja individualiam verslui); • turi gausią šeimą (didesnė rizika, kad kas nors gali atsitikti, antra vertus, ir nuostoliai didesni); • būsto padėtis yra rizikingesnė dėl vietos, šeimininko ar kai­mynų veiklos, savininko ar kaimynų šeimos narių amžiaus, būsto tipo (pavyzdžiui, medinis) ir panašiai. Nuo kokių rizikos veiksnių draudžiama? Paprastai draudimo ben­drovės numato draudimą nuo: • ugnies, kilusios dėl gaisro, sprogimo, žaibo, pilotuojamo skrai­dymo aparato atsitrenkimo ar nukritimo; • vagystės su įsilaužimu, vandalizmo po įsilaužimo ar mėgi­nimo padaryti tokį nusikaltimą, apiplėšimo ar kitos trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos; • vandentiekio, šildymo, kanalizacijos tinklų avarijos; • gamtos jėgų poveikio. Draudimo sumos dydį pasirenka pats klientas, tačiau ji negali viršyti turto vertės. Draudimo sutartyje nurodoma draudimo su­ma paprastai yra pastato atkuriamoji vertė, kurios turėtų užtek­ti visiškai atstatyti pastatą ir jį įrengti, taip pat įskaičiuojant ir pa­pildomas išlaidas (pvz., planavimo, žalos vietos tvarkymo). Šios sumos teisingumas yra pagrindinis garantas, kad nukentėjus pa­statui jums bus atlygintos visos remonto išlaidos arba, jei sunai­kintas visas pastatas, bus padengtos sąnaudos, reikalingos tokiam pačiam pastatui toje pačioje vietoje visiškai atstatyti. Jeigu sugadinama tam tikra turto dalis, draudimo bendrovė kompensuoja patirtas išlaidas. Jeigu nelaimė visiškai sunaikina apsidraudusiojo gyvenamąjį būstą, jam bus išmokėta visa drau­dimo suma, kuria drausta. Sudarydami pastatų draudimo sutartį, savo pastatą galite ap­drausti atkuriamąja verte, likutine verte arba rinkos verte: atkuria­moji - naujo daikto sukūrimo sąnaudos; likutinė - vertė, apskaičiuo­ta iš naujo daikto sukūrimo sąnaudų atėmus jo nusidėvėjimo sumą; rinkos - pinigų suma, kurios tą dieną rinkoje vertas būstas. Būstą visada geriau drausti atkuriamąja verte, tuomet atgausite tiek, kiek kainuoja jį iš naujo atstatyti. Beje, būsto draudimo suma negali viršyti draudžiamojo turto atkuriamosios vertės. Draudimo įmoka svyruoja nuo 0,15 iki 1,15 proc. draudimo su­mos (priklauso ir nuo draudimo bendrovės), atsižvelgiant į: • pasirinktos draudimo sumos dydį; • draudimo variantą, pasirinktą pagal draudžiamuosius įvy­kius; • esamas turto apsaugos priemones; • būsto buvimą vietą, jo konstrukciją, senumą. Suprantama, kad kuo didesnė draudimo suma ir kuo daugiau ri­zikos veiksnių pasirenka klientas, tuo didesnė bus draudimo įmo­ka - tačiau tik pinigine išraiška, nes procentiniai įmokos tarifai mažėja didėjant pasirinktų draudimo rizikos variantų skaičiui ir draudimo sumai. Paprastai nuolaidos taikomos tuomet, kai: • turtas draudžiamas ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui; • yra gera turto apsauga (patalpų apsaugos ir priešgaisrinės sig­nalizacijos sistemos, dvigubos durys, langai apsaugoti groto­mis ir panašiai); • kai draudžiama nuo daugiau rizikos veiksnių: su kiekvie­nu papildomu draudimo produktu klientas įgyja papildomų nuolaidų. Beje, draudimo įmokas draudimo bendrovė paprastai leidžia mo­kėti ne iš karto, o pageidaujant išdėsto per numatytą draudimo sutarties laikotarpį. Nuo ko nedraudžiama? Nedraudžiamieji įvykiai yra apdraus­to turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl: • sąmoningų draudėjo ar jo šeimos nario veiksmų norint gau­ti draudimo išmoką; • neišvengiamų natūralių procesų (rūdijimo, puvimo, natūra­laus susidėvėjimo ir pan.); • pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo vykdant statybos, rekonstrukcijos, apdailos darbus, dėl projektavimo ar staty­bos klaidų ir broko, jei nebuvo sudaryta sutartis su rangovo organizacija (taigi statydami namą sudarykite sutartis); • elektros srovės sukelto leistinų įtampos apkrovų viršijimo, izolia­cijos defektų, trumpojo jungimo, kontakto nebuvimo, matavimo, reguliavimo ar apsauginių prietaisų gedimo, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino apdraustą turtą; • šlaito erozijos - šlaito paviršiumi tekančių vandenų ardomo­jo darbo, sukeliančio pastatų deformacijas; • karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, teroristinių ak­tų ir pan.), žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio; • vandens (sniego, purvo ir pan.) patekimo į apdraustų patal­pų vidų per išorinius pastato elementus (stogą, išorines sie­nas, langus, duris). „Draudikas (jei tai specialiai neaptarta) nemoka išmokos už tiesioginę ar netiesioginę žalą, padarytą materialiam turtui, ir/ar ža­lą dėl gamybos (verslo) nutrūkimo, atsiradusią dėl bet kokio sistemos gedimo, kuris padaro žalą (tiesioginę ar netiesioginę) bet kuriai tokiai sistemai ar bet kokiam kitam apdraustam turtui, ar bet kokio pobūdžio atsakomybę, tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusią dėl sistemos gedimo.“ Ar jums viskas suprantama, kas parašyta šioje ištraukoje iš vienos draudimo bendrovės pastatų draudimo taisyklių? Man ir daugumai mano apklaustų žmonių nėra visiškai aišku. Taigi, sudarydami sutartį, nepatingėkite priversti draudimo agentą jums išaiškinti visas smulkmenas ir kiekvieną, ypač nedraudžiamąją, aplinkybę, kuri gali turėti įtakos gaunant draudimo išmoką. Visi pagrindiniai draudimo bendrovės reikalavimai ir sąlygos yra išdėstyti draudimo taisyklėse, su kuriomis draudėjas privalo būti supažindintas prieš pasirašant sutartį. Jis turi teisę pasirink­ti, ar reikalavimai jam priimtini, ar ne. Savo ruožtu draudikas tu­ri teisę įvertinti draudžiamą objektą ir nuspręsti - imtis atsakomy­bės už objektą ar ne. Tarkime, draudikas, pastebėjęs name aiškiai matomus padidėjusios rizikos šaltinius (pvz., atviri elektros lai­dai, sugriuvusi krosnis, virš dujinės viryklės džiūstantys skalbi­niai ir pan.), gali draudimo nuo ugnies sutartyje rekomenduoti draudėjui pataisyti esamą padėtį ir kartu pabrėžti, kad neatsakys už nuostolius, jeigu draudėjas nepaisys rekomendacijų. Pagal 2001 metų liepą įsigaliojusį Civilinį kodeksą draudimo bendrovė (drau­dikas) privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyk­lėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Jei šios nuostatos nesilaikoma, draudėjui (tam, kuris apsidraudžia) negalio­ja prievolė vykdyti draudimo taisyklėse numatytas pareigas, tad draudimo įmonei gali tekti mokėti draudimo išmoką už riziką, kuri draudimo sutartimi nebuvo prisiimta. Jei draudimo bendrovė negali įrodyti, kad draudėją su­pažindino su draudimo taisyklėmis, pastarasis gali reikalauti išmokos net ir draudimo taisyklėse nenumatytu atveju. Antra vertus, pagal naują Civilinį kodeksą, jei draudimo sutartis jau sudaryta, draudimo bendrovė nebegali ginčyti draudimo sumos, išskyrus atvejus, kai ji įrodo, jog buvo apgauta ar padaryta aritmetinė ar rašybos klaida, taigi įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo bendrovė nebegali sumokėti mažesnės, nei sutartyje nurodyta, sumos, motyvuodama tuo, kad apdraustasis turtas vertas mažiau. Ši nuostata tinka visoms draudimo rūšims. Bet kokiu atveju draudėjas, norėdamas įsitikinti, ar draudimo įmonė jo neapgaus, turėtų visų pirma pats išsamiau pasidomėti, kokią paslaugą jis perka, ir atidžiai perskaityti (o ne aklai pasira­šyti!) draudimo liudijimą, kas jame parašyta. Draudimo sutartis sudaroma vadovaujantis draudimo bendrovės draudimo taisyk­lėmis. Būtent jose apibrėžiamos visos draudiko ir draudėjo teisės ir pareigos. Verta žinoti ir tai, kad pagal naują Civilinį kodeksą sutrumpėjo senaties terminas, per kurį draudėjas gali kreiptis į teismą, jei, jo manymu, draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė išmokėti drau­dimo išmoką. Dabar šis terminas sutrumpintas iki metų. 1.2.1.Turto draudimo ypatumai Specialistai primygtinai pataria įkeistą turtą drausti visa jo verte, o ne jos dalimi. Dabar daugelis ima paskolas iš bankų ir pagal ga­liojančius įstatymus kaip garantiją už suteiktą paskolą turi įkeisti bankui (ar kitam kreditoriui) turtą. Hipotekos įstatymas numato, kad turtas turi būti apdraustas ne mažesne kaip paskolos dydis suma. Paprastai žmonės taip ir elgiasi - apdraudžia turtą pasko­los dydžio ar kiek didesne suma, nes įstatymo reikalavimus lai­ko grynu formalumu ir visiškai negalvoja apie nelaimės galimy­bę. Dažnas nesusimąsto, kad atsitikus nelaimei bus kompensuota tik ta nuostolių dalis, kuri buvo apdrausta. Štai liūdnas tipiškas pavyzdys. Žmogus iš banko gavo 20 tūkst. Lt paskolą. Kaip užstatą jis įkeitė namą, kurio vertė (statybos są­naudos) yra 120 tūkst. Lt. Formaliai vykdydamas Hipotekos įstaty­mo reikalavimus, jis reikalauja, kad draudimo bendrovė sudarytų draudimo sutartį 20 tūkst. Lt draudimo sumai. Jokie aiškinimai, kad jis labai rizikuoja drausdamas tik dalį (šiuo atveju 16,7 proc.) turto vertės, draudėjui neatrodo gana rimti. Jis, kaip dažnas iš mū­sų, įsitikinęs, kad nelaimė ištiks tik kaimyną. Tačiau pažiūrėkime, kas gali atsitikti. Jei kils gaisras ir namas visiškai sudegs, klien­to nuostoliai sudarys 120 tūkst. Lt. Tačiau draudimo bendrovė iš­mokės tik 20 tūkst. Lt, nes buvo apdrausta tik mažytė (16,7 proc.) turto dalis, maža to, ir ši suma atiteks bankui, kuris turi atgauti paskolą. O jeigu draudimui būtų skyręs ne tiek jau daug didesnę sumą (konkrečiu atveju ne 60, o 300 Lt), tragedijos žmogus būtų išvengęs. Draudimo išmoka būtų 120 tūkst. Lt, tada, net atidavus skolą bankui, liktų pakankamai pinigų naujam namui. Žinoma, minėtam namui per draudžiamąjį įvykį gali būti padaryta nedi­delė žala. Tarkime, per uraganą nuplėštas slogas, kurio remonto išlaidos bus 10 tūkst. Lt. Kadangi namas apdraustas tik 16,7 proc. vertės, draudimo išmoka bus vos 1670 Lt. Abejotina, ar tokia su­ma tenkintų apsidraudusįjį. 1.2.2.Namų turto draudimas Namų turtas - tai viskas, ką mes naudojame buityje asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl visai kitokios rizikos draudimo bendro­vės namų turtą draudžia kitokia sutartimi (galima drausti kom­pleksiškai - ir būstą, ir namų turtą, tada galima didesnė ar ma­žesnė nuolaida). Turtas, nesantis draudėjo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, gali būti draudžiamas atskira sutartimi. Gyvenamoji vieta - vieta, ku­rioje asmuo nuolat ar daugiausia gyvena ir laiko tą vietą savo asme­ninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta. Jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta laikoma ta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis ir kt.). Taip pat atskira sutartimi draudžiamas turtas, esantis daugia­bučio namo rūsyje, draudėjui priklausančiame sandėliuke. Namų turtas draudžiamas nuo nuostolių, kuriuos sukelia: • ugnis (gaisras, sprogimas, įskaitant ir neteisėtą trečiųjų as­menų veiką padegant ar sprogdinant, žaibo išlydis, pilotuo­jamo skraidymo objekto ar jo dalių nukritimas); • vandentiekio ar šilumos tinklų avarija (paprastai, jei turtas apdraustas nuo šios rizikos, padaryta žala bus atlyginta ir tuo atveju, jei nelaimė įvyko ne apdraustoje patalpoje, o kai­myninėje patalpoje); • audra ir kruša; • vagystė su įsibrovimu, vandalizmas po įsibrovimo; • apiplėšimas gatvėje (namų turtui priklausančių daiktų at­ėmimas panaudojant jėgą už draudimo vietos ribų, tai yra jei gatvėje būsite užpultas ir apiplėštas). Kai kurios draudimo bendrovės nuostolius atlygina ir tuomet, kai vanduo ar kitas skystis išteka iš buityje naudojamų prietai­sų - skalbyklių, indaplovių ir panašiai. Sudarydami namų turto draudimo sutartį, išsiaiškinkite, kaip tokią situaciją vertina jūsų pasirinkta draudimo bendrovė. Draudžiant namų turtą, kartu gali būti apdraustos ir papildo­mos išlaidos, atsirandančios dėl draudžiamojo įvykio, pavyzdžiui, durų spynų keitimas, šiukšlių išvežimas ir pan. Papildomai taip pat gali būti apdrausta: • stiklo dūžis (pastato išoriniai ir vidiniai įstiklinimai, baldų stiklai); • papildomas rizikos veiksnių paketas (viešbučio išlaidos dėl draudžiamojo įvykio, dviračio vagystė, elektros aparatų nuos­toliai dėl žaibo išlydžio, elektros aparatų gedimai dėl įtam­pos svyravimų tinkle). Paprastai pagal namų turto draudimo sutartis nedraudžiamos pi­niginės ir atsiskaitymo lėšos (esama išimčių - kai kurios draudimo bendrovės į sutartis įtraukia tam tikras draudžiamas pinigų su­mas), vertybiniai popieriai, dokumentai, kartotekos, planai, brėži­niai, brangakmeniai, programinė įranga bei kita informacija, esan­ti kompiuterio įrenginiuose, transporto priemonės ir jų atsarginės dalys, radioaktyviosios medžiagos, branduolinis kuras, sprogsta­mosios medžiagos, narkotinės medžiagos, vaistai, nustatyta tvar­ka neįregistruoti šaunamieji ir šaltieji ginklai ir panašiai. Paveikslai, skulptūros, unikalūs ir antikvariniai daiktai, kolekcijos draudžiami, jeigu jie yra įkainoti ekspertų. Grynieji pinigai nedraudžiami (išskyrus tą atvejį, kai draudimo suma skaičiuoja­ma pagal bendrąjį gyvenamojo namo (buto) plota). Keičiant gyvenamąją vietą, namų turto draudimas paprastai galioja abiejo­se gyvenamosiose vietose. Buvusios gyvenamosios vietos nurodytos drau­dimo liudijime, draudimo galiojimas baigiasi po 2 mėnesių nuo persikraus­tymo pradžios. Tačiau draudimas negalioja namų turto daiktams, išvež­tiems iš Lietuvos. Namų turto draudimo vertė Namų turtas draudžiamas naująją vertę reiškia, kad turto netekęs savininkas gali įsigyti analogiškus turė­tiems naujus daiktus. Svarbiausia - teisingai apskaičiuoti draudi­mo sumą, kad išmoka nebūtų skaičiuojama proporcingai apdraus­tam ir neapdraustam turtui. Šito galima išvengti apskaičiuojant draudimo sumą pagal gyvenamųjų patalpų plotą. Šiuo atveju ne­reikia sudaryti namų turto daiktų sąrašo, o svarbiausia, kad drau­dimo išmoka visada bus mokama iki draudimo sumos dydžio už faktiškai patirtus nuostolius. 1.3.Turto draudimas rūšys Materialinės gėrybės, tai ne tik gyvenamieji namai, transporto priemonės ir gamyklos, bet ir buitiniai prietaisai, drabužiai, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai, brangieji metalai bei papuošalai - visa kas priklauso fiziniams asmeninis ar šių asmenų grupėms. Nepaisant to, draudimo teorijoje „turto" sąvoka yra vartojama visam kitam draudėjų turtui, išskyrus sausumos, vandens bei oro transporto priemones bei vežamus krovinius, apibūdinti. Didžiausią reikšmę praktikoje turi pastatų bei namų ūkio turto draudimas, kuriuos apžvelgsime kituose šio skyriaus poskyriuose. Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 73/239/EWG bei 2003 metų liepos mėnesį LR Seimo priimtame Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme yra išskirtos dvi turto draudimo grupės, o būtent: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų žalų. Europos Sąjungos direktyvos priede yra numatyti šių dviejų draudimo grupių skirtumai. Turto draudimas nuo gaisro bei gamtinių jėgų apima ugnies, sprogimo, vėtros (uragano), kitų gamtinių jėgų, atominės energijos, žemės nusileidimo bei žemės nuslydimo rizikas. Draudžiant turtą nuo kitų žalų yra kompensuojami krušos, Šalčio bei įvairių kitų priežasčių (pvz., vagystės ar vandalizmo) padaryti draudėjų turto nuostoliai. Kruša bei šaltis yra grėsmės, galinčios padaryti žalą žemdirbių pasėliams bei miškams, transporto priemonėms bei įvairios paskirties pastatams. Šių rizikų draudimui didesnio dėmesio neskirsime, kadangi pakankamai švelnus jūrinis Lietuvos klimatas bei geografinė šalies padėtis leidžia draudėjams tikėtis, kad krušos bei šalčio sukelti nuostoliai nebus dideli. Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme išskirtas draudimo grupes, o būtent turto draudimą nuo gaisro, gamtinių jėgų bei turto draudimą nuo kitų žalų, šiame skyriuje panagrinėsime kiek iš kitos pusės, t.y. priklausomai nuo draudžiamo objekto. Pastatai bei namų ūkio turtas yra dvi praktikoje dažniausiai sutinkamos turto draudimo objektų grupės, draudžiamos nuo įvairių aplinkos grėsmių. Šiuos draudimo objektus veikia praktiškai visos minėtoms dviems draudimo grupėms priklausančios rizikos, kurių didesnę dalį apžvelgsime kituose skyriaus poskyriuose. Tokių draudimo grupių, kaip numatyta ET direktyvoje bei LR draudimo įstatyme, analizė būtų kur kas labiau artima teorijai, negu draudimo veiklos praktikai. Draudžiant turtą, neretai draudimo bendrovė siūlo pasirinkti skir­tingus draudimo būdus. TURTO DRAUDIMAS Proporcinis Pirmosios rizikos draudimas Draudimo bendrovės atsakomy­bė bus nustatyta pagal turto vertės ir kliento pasirinktos draudimo su­mos santykį- taigi klientas gali ap­drausti tik dalį savo turto vertės, ta­čiau patyrus nuostolių bus atlyginta ne visa žala, o tik tam tikra jos da­lis. Pavyzdžiui, apdraudus penktadalį pastato vertės ir patyrus nuos­tolių dėl gaisro, vagystės ar kitos nelaimės, bus atlyginta tik penkta­dalis žalos. Visa žala bus atlyginta tik tada, jei pastatas bus apdraus­tas 100 proc. Atsakomybė ribojama kliento pasi­rinkta draudimo suma. Šiuo atveju klientas taip pat gali apdrausti ne vi­są, o tik dalį turto vertės, tačiau įvy­kus nelaimei jam bus atlyginti visi nuostoliai, neviršijantys sutartyje nu­matytos sumos. Sudėtingiau nustatyti kilnojamo­jo turto (namų apyvokos reikmenų) vertę, buvusią prieš pat draudžia­mąjį įvykį - tenka įvertinti visus namuose esamus daiktus ir nustatyti, ar draudimo išmoka atitinka sunai­kinto turto vertę. Įmokos šiuo atveju santykinai dides­nės, tačiau ištikus nelaimei draudi­mo išmoka bus lygi patirtiems nuos­toliams. Sudaryti ir tvarkyti draudimo sutar­tį šiuo atveju paprasčiau/nes įvykus nelaimei nereikia iŠ naujo vertinti viso turto -jo vertė, buvusi prieš pat įvy­kį, neturi reikšmės draudimo išmo­kos dydžiui. Proporciniu draudimu patogiau draustis juridiniams asmenims -įmonėms ir įstaigoms, kurios nuolat vykdo turto apskaitą, o fizi­niams asmenims patartina rinktis pirmosios rizikos draudimą. Draudžiant turtą (tiek pastatų, tiek namų turtą), draudimo įmo­kas galima sumokėti arba iš karto, arba dalimis per 2-4 kartus. Beje, būtina pasidomėti, ar dalimis mokama metinė įmoka nedidėja: kai kurios draudimo bendrovės atidėtoms įmokoms taiko di­desnes (iki 3 proc.) palūkanas. Turto draudimo sutartį galima sudaryti ne tik savo, bet ir kito žmogaus nau­dai. Tarkime, vaikai gali apdrausti savo. tėvų turtą ar atvirkščiai. Tačiau rei­kia atsiminti, kad šiuo atveju asmenims, sudariusiems sutartį, tenka visos j draudėjo pareigos, o visas teises gauna asmuo, kurio labui sudaryta sutar­tis. Turto draudimo sutartį kito Žmogaus labui sudarę? klientas draudimo išmoką gali gauti tik jam sutikus ir pritarus. Žinoma, kiek įmanoma būtina gelbėti savo turtą ir pasistengti iš­vengti didesnių nuostolių arba bent juos sumažinti. Apie įvykį, atsižvelgiant, koks jis, nedelsiant būtina pranešti po­licijai, priešgaisrinei apsaugai ar kitai avarinei gelbėjimo tarnybai. Draudimo bendrovei žodžiu apie įvykį reikia pranešti per parą, o raštu, kartu pateikiant visą žinomą informaciją ir reikiamus do­kumentus, - per 3 paras. Draudimo bendrovės atstovui, atvykusiam surašyti turto su­naikinimo ar sugadinimo akto, būtina pateikti visą nukentėjusio turto sąrašą, parodyti turto likučius. Iki tol, kol bendrovės atsto­vas atvyks, reikia išsaugoti ir sugadintą, ir išgelbėtą turtą. Drau­dimo bendrovei reikia suteikti galimybę netrukdomai tirti įvykio priežastis, pateikti visus dokumentus, kurie gali padėti nustaty­ti nelaimės priežastis ir nuostolių dydį, ir suteikti kitą bendrovei reikalingą informaciją. Draudimo sutarties galiojimo metu nukentėjus apdraustam tur­tui, draudimo bendrovė išmoka draudimo išmoką. Jei ši išmoka prilygsta sutartyje numatytai draudimo sumai, draudimo sutar­ties galiojimas automatiškai baigiasi. Tuo atveju, kai kompensaci­jai skiriama ne visa draudimo suma, bendrovės atsakomybė ap­siriboja likusia jos dalimi. Tarkim, iš 50 tūkst. Lt suma apdrausto buto vagys išnešė įvairių vertybių už 10 tūkst. Lt. Draudimo bendrovė išmokės tą sumą, tačiau jos atsakomybė per kitą įvykį nega­lės viršyti 40 tūkst. Lt. Žinoma, draudimo suma gali būti papildy­ta ar atkurta iki ankstesnio dydžio - klientui reikia tik sumokėti papildomą draudimo įmoką. Pavyzdžiui, 2005 metų pradžioje draudžiamas būstas standar­tiniame blokinės statybos apie 30 metų senumo name Vilniuje -renovuotas trijų kambarių butas, bendras plotas 75 kv. m, gyvenamasis plotas 50 kv. m, šio buto atkuriamoji vertė apie 110 tūkst. Lt. Namų turto draudimo suma draudžiant be sąrašo 75 tūkst. Lt. Draudimo Būsto draudimas atkuriamąja verte Namų turto Civilinės Komplek- Bendrovė draudimas atsakomy- sinis drau- (75 tūkst. bės draudi- dimas (tiek (110 Lt) mas būsto, tiek tūkst. Lt) (10 tūkst. Lt) jame esamo turto bei ci­vilinės atsa­komybės) „Ergo Lietu- 225 Lt 250 Lt 43 Lt (su Apie 492 Lt va" 100 Lt fran-šize) (suteikiama 5% nuolaida) „Lietuvos 165 Lt , 254 Lt 33 Lt 436 Lt (jei draudimas" perkamas bent vienas iš pa­grindinių -turto ar busto draudimų-tai civilinė atsako­mybė kainuos 17 Lt) „IF draudi

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!