Turbo Pascalio pradmenys. Modulis Crt

Įvadas Dirbdami kasdieninius darbus dažniausiai nesusimąstome, kokius veiksmus ir kokia tvarka atliekame. Apie tai pagalvojame, kai reikia darbą perduoti kitam. Tuomet reikia numatyti veiksmų seką tam darbui atlikti. Tai ir yra algoritmas. Algoritmas – tai aiškūs ir tikslūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išspręsti suformuluotą uždavinį. Informacinėse technologijose algoritmo apibrėžimą galima pakeisti taip: algoritmas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus. Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais. Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais. Algoritme gali būti ir tokių duomenų, kurie nėra nei pradiniai, nei rezultatai. Tokie duomenys vadinami tarpiniais duomenimis. Algoritmai gali būti vaizduojami įvairiai: naudojant specialius žymenis (matematikoje, muzikoje), grafiniu būdu (naudojant įvairius paveikslėlius, pavyzdžiui parodoma kaip sulankstyti servetėlę) ir užrašant žodžiais. Kad kompiuteris suprastų algoritmo nurodymus, reikia užrašyti nurodymus jam suprantama kalba. Tam ir vartojamos įvairios programavimo kalbos. Programavimas – tai procesas, kurio metu kuriama programa – rinkinys sakinių, kuriais kompiuteriui nurodomi veiksmai ir jų tvarka. Programavimą komplikuoja tai, kad kompiuterio valdymui programos turi būti sudarytos jo vidine (mašinine) kalba, kurioje visi nurodymai aprašomi skaitmeniniais kodais. Todėl programavimą stengiamasi palengvinti, automatizuoti, pavedant atskirus programų rengimo etapus kompiuteriui. Programos iš pradžių rašomos specialiomis programavimo kalbomis, kuriomis aprašomas ne kompiuterio įrenginių valdymas, o tie informaciniai procesai, kuriuos reikia atlikti. Po to šie tekstai įvedami į kompiuterio atmintinę, kur juos apdoroja specialios programos – transliatoriai, verčiančios programų tekstą į vidinę kompiuterio kalbą. Įvedant programų tekstus į kompiuterio atmintinę, organizuojant jų vertimą (transliavimą) į vidinę kalbą, ieškant sudarytose programose klaidų, jas taisant ir atliekant kitas pagalbines operacijas, vartojamos ištisos pagalbinių programų sistemos, kurios vadinamos programavimo aplinkomis. Pradedame nagrinėti vieną žinomiausių programavimo kalbų – Paskalį. Paskalis – tai gana nauja programavimo kalba. Ją 1969 – 1970 metais sukūrė šveicarų profesorius Niklausas Virtas ( Niklaus Wirth ) kaip priemonę struktūriniam programavimui mokyti. Naująją kalbą N.Virtas pavadino matematiko bei filosofo Blezo Paskalio ( Blaise Pascal, 1623 – 1662 m.) vardu. Dar neturėdamas 19 metų, Blezas Paskalis sukonstravo mechaninę sumavimo mašiną, kuri turėjo padėti dirbti jo tėvui, mokesčių rinkėjui. Vėliau jis suprojektavo pirmąją Paryžiaus visuomeninio transporto (arklių traukiamų vagonėlių) sistemą. Žinomi Blezo Paskalio darbai geometrijoje, tikimybių teorijoje, hidrodinamikoje. Kadangi Paskalio kalbos pavadinimas nėra santrumpa, jis rašomas taip, kaip rašomos pavardės – su pirmąja didžiąja raide. Paskalio programavimo kalba buvo sukurta kaip struktūrinio programavimo mokymo priemonė, todėl šia kalba parašytas programas labai lengva skaityti, suprasti bei su jomis dirbti. Be to, Paskalio kalbos sintaksė yra labai paprasta. Dėl šių savybių Paskalio kalba greitai išpopuliarėjo ir buvo visuotinai pripažinta. 1975 metais sukurta Paskalio kalbos vartotojų asociacija, šios kalbos transliatorius imta taikyti įvairių tipų kompiuteriams. 1983 m. gruodžio 1 d. buvo paskelbtas tarptautinis Paskalio kalbos standartas ISO 7185. Ypač plačiai ši kalba paplito, kai aštunto dešimtmečio pradžioje Borland International firmoje buvo sukurtos labai efektyvios Turbo Paskalio programavimo sistemos, skirtos populiariems IBM firmos kompiuteriams. 1992m. sukurta Turbo Paskalio 7.0 versija, kurios modifikacija tinka programuoti ir Windows aplinkoje. Trumpai aptarsime pagrindinius Paskalio (taip toliau vadinsime Paskalio kalbą) privalumus: 1. Paskalis – šiuolaikinė programavimo kalba. Jos konstrukcijos leidžia rašyti programas taip, kaip rekomenduoja teorinės ir praktinės programavimo taisyklės. 2. Paskalis – „pernešama” (mobili) kalba. Tai reiškia, kad programos, parašytos Paskaliu vieno tipo kompiuteriui, su nežymiais pakeitimais gali būti naudojamos kito tipo kompiuteryje. Tai labai svarbu, nes šiuolaikinių kompiuterių įvairovė pakankamai didelė. 3. Paskalis – patogi, struktūrizuota programavimo kalba, kuria lengva rašyti gero stiliaus programas ir ji nevaržo autoriaus per dideliais apribojimais. Paskaliu labai patogu mokytis programuoti, bet ir profesionalūs programuotojai noriai vartoja šią kalbą. 4. Paskalis – bendros paskirties algoritminė kalba. Ja galima rašyti įvairios paskirties – mokslinių skaičiavimų, ekonominių duomenų apdorojimo, tekstų redagavimo ir kitokias programas. Kintamojo sąvoka, reiškiniai Kintamojo sąvoka. Algoritmuose užrašomi veiksmai su duomenimis. Yra daug įvairiausių duomenų. Bendriausia prasme duomenys skirstomi į pastovius (konstantas) ir kintamus (kintamuosius). Duomenys, kurių reikšmės gali keistis atliekant programą, vadinami kintamais duomenimis, arba tiesiog kintamaisiais. Terminas kintamasis labai dažnai vartojamas kalbant apie programas. Sąlyginai kintamuosius galime palyginti su rašomųjų lentelių aibe. Jose, kaip ir kintamuosiuose, gali būti rašomi ir saugomi skaičiai, simboliai, žodžiai, jie gali būti nutrinami, perrašomi, lentelės gali būti tuščios, arba jose gali likti jau nereikalinga, kito žmogaus užsirašyta informacija. Tai, kas užrašyta ir saugoma kintamuosiuose, vadinama kintamojo reikšme. Kintamasis gali turėti tik vieną reikšmę. Į jį bandant įrašyti kitą reikšmę, prieš tai buvusi reikšmė „nuvaloma”, dingsta. Vykdydamas programą kompiuteris kiekvienam kintamajam paskiria atminties sritį, kurioje saugo jo reikšmę užkoduotu pavidalu. Visos kompiuterio atminties sritys yra sunumeruotos, ir kiekvieną kintamąjį atitinka atminties sritis su tam tikru numeriu (adresu). Kadangi žmogui būtų nepatogu naudotis šiais numeriais, Paskalio kintamieji įvardijami. Pasirinkti kintamųjų vardus leidžiama laisvai, bet Paskalyje „laisvė – tai suprastas būtinumas” ( B.Spinoza), todėl teks laikytis šių vardų sudarymo taisyklių: • vardai sudaromi iš lotyniškos abėcėlės raidžių, skaičių ir pabraukimo simbolio ( _ ); • pirmasis vardo simbolis turi būti raidė; • vardo ilgis neribojamas, bet vardas turi tilpti vienoje eilutėje; • vardo viduje negali būti tarpų; • vardas neturi sutapti su rezervuotais Paskalio žodžiais (žr.1 lentelę). 1 lentelė Turbo Paskalio rezervuoti žodžiai and array begin const do downto else end file for function goto if not of or procedure program record then to type var while Vardų pavyzdžiai: Teisingi vardai skaicius1 PVZ Suma sveik_sk_sandauga abcd2345Z1 GrazusVardas Neteisingi vardai skaičius2 (* č – nelotyniška raidė *) pvz: (* negali būti “:” *) 1_kiekis (* prasideda ne raide *) var (* bazinis žodis *) du*du (* negali būti „*” *) Trys reiksmes (* tarpas viduje *) Paskalyje vardus turi ne tik kintamieji, bet ir programos, funkcijos, tipai, procedūros. Visų vardų sudarymo taisyklės yra vienodos. Tačiau Paskalyje yra grupė žodžių, kurių vartoti kaip vardų nepatartina. Tai standartiniai vardai, kuriais žymimos standartinės funkcijos, kintamieji, procedūros, tipai. Pavyzdžiui, integer, readln, writeln ir kt. Jei pavartosite juos kaip vardus, klaidos nebus, bet dings jų standartinė prasmė, ir dėlto gali įvykti įvairių nesusipratimų. Jūsų programa bus pernešama (mobili), jei atkreipsite dėmesį į šiuos dalykus: • Turbo Paskalyje skirtumas tarp mažųjų ir didžiųjų raidžių egzistuoja tik duomenyse bei konstantose. Kitur šis skirtumas ignoruojamas, t.y. vardai – PIRMAS, Pirmas, pirmas – reiškia vieną ir tą patį vardą. Tačiau pasitaiko kompiliatorių, kurie vis tik pripažįsta šį skirtumą. • Nerekomenduojama sudarinėti tokių vardų, kurių pirmieji aštuoni simboliai sutampa, nes yra sistemų, kuriose tik pirmi aštuoni simboliai būna reikšmingi. Tokiu atveju vardai rezultatas1 ir rezultatas2 sutaps. Norint išvengti klaidų bei nesusipratimų ir išlaikyti gerą programavimo stilių, reikėtų, kad: • vardai nebūtų panašūs; • jie skirtųsi daugiau nei vienu simboliu; • vardai nebūtų per daug ilgi; • nusakytų jais pažymėtų duomenų paskirtį. Labai dažna vardų sudarymo klaida yra – indeksų rašymas apačioje. Tai neleistina dėl kompiuterio klaviatūros ribotų galimybių. Apskritai programose priimta visus simbolius rašyti viename aukštyje. Taigi vietoj a2 galima parašyti a2. Reiškiniai. Programavime ir matematikoje reiškinio sąvoka suprantama vienodai. Reiškinys – tai konstantos ir kintamieji, sujungti operacijų (veiksmų) ženklais bei lenktiniais skliaustais. Su skaičiais atliekamos įprastos aritmetinės operacijos: sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba. Sudėtis ir atimtis žymima kaip ir matematikoje: + ir -. Daugyba programavime žymima žvaigždute (*). Plačiau aptarsime dalybą. Paskalio kalboje yra vartojamos trys dalybos operacijos: viena atliekama su realiaisiais skaičiais ir dvi – su sveikaisiais skaičiais. Realiųjų skaičių dalyba atliekama taip, kaip matematikoje, ir žymima simboliu /, pavyzdžiui: a / b. Dalijant sveikuosius skaičius, galima gauti du rezultatus: dalmenį ir liekaną (kai pageidaujama, kad rezultatai būtų sveikieji skaičiai). Sprendžiant uždavinius, kai kada reikia tik dalmens, o kai kada tik liekanos. Šios dalybos operacijos žymimos santrumpomis div (divide – „dalyti”) ir mod (module – „modulis”, „liekana”). Žodžius div ir mod reikia laikyti operacijos ženklais, analogiškais matematiniams žymėjimams. 1 pavyzdys. Reiškinio 14 div 4 rezultatas bus 3, nes 14 4 12 3 2 o reiškinio 14 mod 4 rezultatas bus 2, nes liekana yra 2. Rašant reiškinius, reiktų prisiminti: • Negalima praleisti daugybos ženklo, kaip kartais daroma matematikoje, nes kintamųjų vardai gali būti sudaryti iš kelių raidžių. Pavyzdžiui, praleidę daugybos ženklą tarp dviejų kintamųjų, pažymėtų vardais a ir b, sandaugos ab neatskirtume nuo kintamojo pažymėto vardu ab. • Dalybos negalima pažymėti trupmena, nes reiškinys programose gali būti tik „vienaaukštis”. • Aritmetinės operacijos + ir – gali reikšti ir kintamojo ženklą. Tad –1, -(a – b) ar +b yra taip pat reiškiniai. • Kaip ir matematikoje, dalyti iš nulio negalima! • Veiksmų atlikimo tvarka reiškiniuose įprasta: pirmiausia atliekami veiksmai skliaustuose, po to – daugyba ir dalyba, o vėliau – sudėtis ir atimtis. Vieno rango operacijos (sudėtis ir atimtis arba daugyba ir dalyba) atliekamos paeiliui iš kairės į dešinę. 2 pavyzdys. Reiškinio 10 div 6 mod 3 + 4 * 3 mod 5 reikšmė skaičiuojama lyg reiškinys būtų taip suskliaustas ((10 div 6) mod 3) + ((4 * 3) mod 5) Šio reiškinio reikšmė yra lygi 3. Kaip sveikųjų skaičių dalyba atliekama su neigiamais skaičiais? Dažniausia tokios operacijos neprireikia. O jei prireikia tai atliekama tik div. Ji atliekama taip: skaičiai dalijami be ženklų (kaip teigiami), gauto rezultato ženklas nustatomas pagal tai kokių ženklų buvo abu skaičiai. Jei abiejų skaičių ženklai yra vienodi, tai rezultato ženklas – pliusas, o jei skirtingi – minusas. Pavyzdžiui, -10 div 3 = -3, -10 div (-3) = 3. Jeigu dalijame mažesnį skaičių iš didesnio, tai 14 div 15 = 0, o 14 mod 15 = 14. Operacijos mod rezultatas bus lygus nuliui, kai skaičiai vienas iš kito dalijasi be liekanos. Pavyzdžiui, 14 mod 14 = 0, 28 mod 14 = 0. Užduotys: 1. Kurie kintamųjų vardai neteisingi, kodėl? k, vardas, µ, alfa, kk5, z(5), π, as+tu, pi, 5k, x, 3suma, x1, β, a2, b3 2. Apskaičiuokite reiškinių reikšmes: a) 17 mod 3 + 7 div 3 * 2; b) 17 mod (3 + 7) div 3 * 2; c) 17 mod (3 + 7 div 3) * 2; d) 1 + 49 mod 5 + 6 div 3; e) (1 + 49) mod 5 + 6 div 3; f) 1 + 49 mod (5 + 7) div 3; g) 19 mod 8 + 7 div 3; h) 19 mod (8 + 7 div 3). 3. Nurodykite šių reiškinių rezultatų tipus: a) 123 + 45 + 5678; b) 49 + (12.5 – 1) * 3; c) 73 / 2 * 2; d) 72 / 2 * 2; e) 72 div 2 + 1.05; f) 100 div 5 + 700 – 25/5. 4. Apskaičiuokite reiškinio reikšmę: a) 20 div 4 * 7 mod 4 * 7 mod 4; b) 20 div ( 3 * 7 mod 4 * 7 ) mod 4; c) 7 div ( 5 mod 3 * 2 ) * 5 mod 7; d) 7 div ( 5 mod 3 ) * 2 * 5 mod 37; e) 100 mod 17 * 5 mod 3 div 2; f) 50 mod 9 * ( 5 mod 4 * 2 ); g) 152 div 10 mod 10 * 3; h) 340 mod 100 –2 / 3. i) 23 div 5 mod 5 * 2; j) 5 + 39 mod 10 * 2. 5. Su kuriomis a ir b reikšmėmis teisingos šios lygybės: a) a div b = 0; b) a mod b = 0; c) a div b =1; d) a mod b =1. Reikšmių priskyrimas Veiksmai, kuriuos turi atlikti kompiuteris, algoritmuose (programose) užrašomi sakiniais. Sakiniai yra įvairių rūšių. Tai priklauso nuo to, kokį veiksmą reikia nurodyti. Kompiuteris visus veiksmus atlieka skaičiuodamas reiškinių reikšmes ir priskyrinėdamas jas kintamiesiems. Programos pradžioje kintamieji reikšmių neturi (reikšmės neapibrėžtos), todėl norint juos vartoti, iš pradžių reikia priskirti pradines reikšmes. Vėliau priskyrimo sakiniais senos kintamųjų reikšmės keičiamos naujomis. Pats paprasčiausias, tačiau vartojamas kiekvienoje programoje, yra priskyrimo sakinys. Priskyrimo sakiniu kintamajam priskiriama reikšmė (arba esama pakeičiama nauja). Priskyrimo sakinį sudaro trys dalys: kairė pusė, priskyrimo simbolis, dešinė pusė: := Priskyrimo sakinys – tai kintamasis ir reiškinys, atskirti priskyrimo simboliu (:=). Atlikus šį sakinį, gauta reiškinio reikšmė priskiriama kairėje esančiam kintamajam. Kairėje priskyrimo sakinio pusėje būtinai turi būti tik kintamojo vardas. Vietoj reiškinio dešinėje pusėje gali būti įrašyta tik vienas kintamasis arba konstanta (skaičius). Priskyrimo sakinių pavyzdžiai; a:= b + c; c:= 10; suma:= x * y. Kompiuteris atlieka programoje užrašytas operacijas su kintamųjų reikšmėmis bei konstantomis, ir operacijų rezultatus įrašo į atmintinę, t.y. priskiria kintamiesiems. Jei šie kintamieji turėjo anksčiau įgytas reikšmes, tai jos pakeičiamos naujomis. Taigi kintamųjų reikšmės nuolat keičiamos: iš vienų reikšmių apskaičiuojamos kitos, kol gaunami rezultatai. Reikia įsidėmėti, kad tam pačiam kintamajam priskyrus naują reikšmę, senoji reikšmė kompiuterio atmintinės laukelyje dingsta – ištrinama, nes jos vietos reikia naujajai reikšmei saugoti. Keli sakiniai, išdėstyti vienas paskui kitą, sudaro sakinių seką. Sakiniai atliekami iš eilės, kaip užrašyti sekoje. Rašant sakinių sekas, sakiniai vienas nuo kito atskiriami kabliataškiais. Priskyrimo simbolis „:=” nėra tas pats kaip simbolis „=”. Lygybės ženklas nurodo lygumą, o ne priskyrimą. Pavyzdžiui: c = 10 ir c: =10 nėra vienodos operacijos. Pirmoji reiškia klausimą, ar c reikšmė yra lygi 10, o antruoju sakiniu būtent c, kurio reikšmė prieš tai galėjo būti bet kokia, priskiriame reikšmę 10. Lygumo simbolis „=” programavime yra naudojamas loginiuose reiškiniuose, t.y. kai reikia nustatyti kokio nors reiškinio ar kintamojo lygumą kitam. Matematikoje reiškinys a = a + 1 būtų negalimas, o programavime a:= a + 1 reiškia, kad a reikšmė padidinama vienetu. Panagrinėkime keletą pavyzdžių. 1 pavyzdys. Atlikus sakinius a:=5; a:=6; a:=0 kintamojo a reikšmė bus lygi 0, nes pirmuoju sakiniu kintamajam a priskiriame reikšmę 5, kurią antruoju sakiniu pakeičiame į 6, trečiuoju – 0. 2 pavyzdys. Atlikus sakinių seką n:=3; n:=n + 2; n:=2 *n Atlikus šią seką, kintamojo n reikšmė bus lygi 10. pirmuoju sakiniu n priskiriame 3; atlikus antrąjį sakinį, reikšmė padidėja dviem t.y. tampa lygi 5; atliekant trečiąjį sakinį, prieš tai buvusi reikšmė padauginama iš dviejų ir tampa lygi 10. 3 pavyzdys. Parašykime sakinių seką kintamųjų a ir b reikšmėms sukeisti vietomis: tarp:= a; a:= b; b:= tarp; Reikia įsidėmėti, kad norint sukeisti kintamųjų reikšmes vietomis, reikalingas dar vienas, papildomas (tarpinis) kintamasis. Šiame pavyzdyje jis vartojamas tam, kad būtų įsiminta kintamojo a reikšmė, nes atlikus sakinį a:= b, kintamojo a reikšmė būtų lygi b reikšmei, o prieš tai buvusioji dingtų. Užduotys 1. Kurie sakiniai yra netaisyklingi? Nurodykite ir paaiškinkite klaidas. a) x + a := a; b) x mod 2 := x * x; c) x + 1 := x + 2; d) x := 2 mod x; e) 2 := x – 2; f) xx := x * x. 2. Nustatykite, kokios bus kintamojo x reikšmės atlikus kiekvieną sakinių seką a) x:= 4; x:= x * x + 1; b) x:= 29 mod 9; x:= x * x mod 7; c) x:= 30 div 3; x:= x * 13 mod 10; d) x:= 53 mod 8 + 35 div 7; x := x div 4 + 83 mod x; e) x:= 41 mod 7 + 14 div 5; x:= x mod 6 + 37 div x; f) x:= 42 mod 5 + 24 div 7; x:= x mod 3 + 8 div x. 3. Atlikus sakinį x:= x mod 4, kintamojo x reikšmė tapo lygi 2. žinoma, kad x yra dviženklis skaičius. Kokia galėjo būti pradinė kintamojo x reikšmė? 4. Duota trys sveiki skaičiai, a, b ir c. Parašykite programą, kuri sukeistų visų kintamųjų reikšmes vietomis: a  b  c  a 5. Duota trys sveiki skaičiai, a, b ir c. Parašykite programą, kuri sukeistų visų kintamųjų reikšmes vietomis: a  b  c  a 6. Duota keturi sveiki skaičiai, a, b, c ir d. Parašykite programą, kuri sukeistų dviejų pasirinktų kintamųjų reikšmes vietomis. 7. Duota du sveiki skaičiai, a ir b. Parašykite programą, kuri kiekvienam kintamąjam priskirtų kito kintamojo reikšmės kvadratą. Duomenų tipai Programuojant yra labai svarbu teisingai nustatyti duomenų tipą. Duomenų rūšių yra daug. Tik mes, pradėdami mokytis, vartosime pačias paprasčiausias. Programoje turi būti aprašomi visų duomenų, kuriuos naudosime tipai t.y. turi būti nurodomas kiekvieno kintamojo vardas ir tipas. Tuomet sakoma, kad kintamasis aprašytas. Reikšmę kintamasis įgyja tik atliekant algoritmą. Reikėtų įsidėmėti dvi taisykles: 1. Visi algoritmo kintamieji turi būti aprašyti. 2. Viename algoritme negali būti kelių tuo pačiu vardu pažymėtų kintamųjų. Su kiekvieno tipo duomenimis atliekamos tik jam būdingos operacijos. Kiek kebliau yra su sveikojo ir realiojo tipo duomenimis, nes ir sveikųjų ir realiųjų skaičių aritmetinės operacijos (sudėtis, atimtis, daugyba) vadinamos ir žymimos vienodai. Mat šie tipai operacijas (jų pavadinimus ir žymenis) paveldėjo iš matematikos. Skirtingo tipo duomenų maišyti nedera, ir ten, kur reikalingas realiojo tipo duomuo, jį reikia ir rašyti. Vienas duomenų tipo aprašas – tai kintamojo vardas (ar keli vardai, skiriami kableliais), dvitaškis, tipas ir kabliataškis. Kintamojo aprašas visuomet baigiasi tipu ir kabliataškiu. Tipas – dažniausiai tipo vardas. Visus vieno tipo kintamuosius galima aprašyti vienu aprašu. Taigi iš esmės pakanka dviejų aprašų : sveikojo ir realiojo tipo kintamiesiems. Tačiau klaidos nėra, jei to paties tipo kintamieji aprašomi atskirai. Duomenys būna labai įvairūs. Tai – skaičiai, raidės, žmonių pavardės, vardai, datos, tvarkaraščiai, paveikslai, schemos, diagramos ir t.t. Kompiuteryje visi duomenys yra vaizduojami vienodai – dvejetainiu kodu. Paskalio kalbos duomenų tipai skirstomi į dvi stambias rūšis: paprastuosius ir struktūrinius. Dalis duomenų tipų yra standartiniai. Tai sveiki ir realūs skaičiai, simboliniai bei loginiai duomenys. Sveikieji skaičiai dažniausiai aprašomi tipu integer. Rašant sveikuosius skaičius, gali būti nurodomas ženklas ir skaičiavimo sistema. Skaičiavimo sistema priešdėliu $ nurodoma tik šešioliktainiams skaičiams, kurių skaitmenys žymimi simboliais 0…9, A…F. Sveikųjų skaičių rašymo pavyzdžiai: -15; 178956; 0; -65; +2255; $10A Sveikieji skaičiai gali būti aprašomi ir kitais tipais, priklausomai nuo to kokio ilgio bus skaičiai. Jeigu panaudosime skaičių ilgesnį nei leistinas įvyks perpildymas t.y. skaičius netilps į jam skirtą atminties vietą. Sveikų skaičių tipai pateikti antroje lentelėje. Realieji skaičiai aprašomi tipu real. Realiųjų skaičių taip pat gali būti ir kiti tipai, kurie yra pateikti trečioje lentelėje. Realaus tipo reikšmės Turbo Paskalio kalba yra rašomos arba tradicine, arba rodikline forma: 942.25; 9.86; 0.25; .936; 3.51E-6; .25E14 2 lentelė Sveikųjų skaičių tipai Tipas Reikšmių atkarpa Baitų skaičius byte 0..255 1 shortint -128..127 1 integer -32768..32767 2 word 0..65535 2 longint -2147483648..2147483647 4 3 lentelė Turbo Paskalio realiųjų skaičių tipai Tipas Reikšmių atkarpa Tikslumas Baitų skaičius real 2.9 E-39..1.7 E38 11-12 ženklų 6 single 1.6 E-45..3.4 E38 7-8 ženklai 4 double 5.0 E-324..1.7 E308 15-16 ženklų 8 extended 1.9 E-4951..1.1 E4932 19-20 ženklų 10 comp -2E63+1..2E63-1 19-20 ženklų, tik sveikos reikšmės 8 Užrašant realiuosius skaičius rodikline forma, matematikoje vartojamas daugiklis 10n . Paskalio kalboje vietoj laipsnio pagrindo 10 rašoma raidė E ( arba e) ir po jos – sveikuoju skaičiumi išreikštas laipsnio rodiklis n. Pavyzdžiui: 125 · 1012 užrašome 125E12, arba -2372 · 10-1 užrašome -2372E-1 Duomenų tipus įgyja ne tik kintamųjų reikšmės, bet ir visi kiti algoritme įrašyti arba gaunami jį atliekant duomenys – konstantos, reiškiniai. Reiškinio rezultato tipas priklauso nuo jį sudarančių kintamųjų ir operacijų tipų. Jei visi argumentai yra sveikojo tipo, tai ir rezultatas bus sveikojo tipo. Jei bent vienas argumentas – realiojo tipo, tai ir rezultatas – realiojo tipo. Dalybos operacijos, kai ji žymima /, rezultatas bus realusis skaičius. Operacijų div ir mod argumentai, taip pat rezultatas yra tik sveikojo tipo. Konstantos tipas nustatomas pagal jos užrašą. Pavyzdžiui, skaičius 25 yra sveikojo tipo, o skaičius 25.0 – realiojo. Simbolinio tipo duomenys aprašomi char. Šio tipo reikšmės gali būti visi kompiuterio klaviatūros ženklai. Šį tipą patogu vartoti, organizuojant kompiuterio ir vartotojo dialogą. Kompiuterio vartojami simboliai yra surašyti tam tikra tvarka ir turi savo eilės numerį. Galima skirti tokias simbolių rinkinio bendras savybes: • Rinkinį sudaro raidės, skaitmenys ir grafiniai simboliai. Turbo Paskalyje vartojamos didžiosios ir mažosios lotyniškos raidės, dešimt arabiškų skaitmenų ir grafiniai simboliai (skyrybos ženklai, matematinių operacijų ženklai, tarnybiniai ženklai ir kt.). • Visi simboliai sudaro vieną nuoseklų sąrašą, kuriame visi skaitmenys išdėstyti didėjimo tvarka. Raidės, pradžioje didžiosios, toliau mažosios, išdėstytos alfabeto seka. Grafiniai ženklai sugrupuoti ir turi savo vietas sekoje. • Simbolių sekoje yra „nematomų” simbolių, pavyzdžiui, eilutės pabaigos, failo pabaigos, garso, valdymo (Esc, funkciniai klavišai, kt.). • Rinkinyje yra tarpo simbolis, kuris neturi savo grafinio pavidalo, tačiau vartojamas kaip skyriklis ir vizualiai matomas kaip intervalas tarp kitų simbolių. Programuojant kartais labai svarbu nurodyti, kiek reikia tarpo simbolių. Kad skirtųsi nuo kintamųjų vardų ir nuo sveikųjų skaičių, paprastai simbolinio tipo duomenų reikšmės užrašomos apostrofose, pvz.: ´d´. Simbolinio tipo duomenų pavyzdžiai: ´A´; ´a´; ´6´; ´=´; ´*´; ´{´. Simbolinio tipo kintamajam galima priskirti tik vieną simbolį, o ne simbolių seką: a:= ´k´; b:= ´katinas´; {blogai} Užduotys: 1. Kokio tipo yra kiekviena iš šių reikšmių? ´a´; 6; 2E10; 125; 5,8; +250; $5B; ´7´; ´G´. 2. Pateiktus skaičius surašykite dviem stulpeliais : viename – sveikuosius, kitame – realiuosius: 12; 1000; 15,0; -13; 200000,0; 3,17E4; 317E2; 1888,0; 123456; 64789E0; -2139896; 156,23. 3. Kuriuos iš šių dydžių užrašytumėte sveikaisiais, o kuriuos realiaisiais? a) skritulio plotą; b) apskritimo ilgį; c) prekės kainą; d) dviračio rato stipinų skaičių; e) šimtakojo kojų skaičių; f) Pitagoro trikampio kraštinių ilgius; g) skaičiaus kvadratinę šaknį. 4. Nurodykite šių reiškinių rezultatų tipus: a) 123+45+5678 b) 49+(12,5-1)*3 c) 73/2*2 d) 72/2*2 e) 72 div 2 +1,05 f) 100div 5+700-25/5 g) 200 mod 15*2 5. Užrašykite šiuos realiuosius skaičius Paskalio kalba (su raide E): a) 628 · 10-2; b) 3,0 · 109; c) 0,00000001; d) 2,73 · 1015; e) 1010 f) -4621 · 10-12 Programa Kompiuteris gali atlikti tik griežtai pagal sutartas taisykles užrašytą algoritmą – programą. Algoritmas – tai nurodymų kaip atlikti darbą (užduotį) seka tam, kas turės jį atlikti. Programa – tai algoritmas kompiuteriui, parašytas jam suprantama kalba. Paskalio kalbos programą sudaro keturios dalys: antraštė, aprašai, programos veiksmai ir pabaigos požymis. Veiksmai nurodomi sakiniais. Kompiuteris skaito vieną sakinį po kito ir atlieka atitinkamus veiksmus. Aprašant algoritmus vartojamos specialios santrumpos, nurodymai, griežtos struktūros sakiniai – visa tai vadinama algoritmavimo konstrukcijomis. Norėdami algoritmą atlikti kompiuteriu, algoritmavimo konstrukcijas turime išreikšti programavimo kalba. Programa vadinamas išbaigtas algoritmo užrašymas pasirinkta programavimo kalba. Programos rašomos taip, kad jas galėtų suprasti kompiuteris. Paskalio kalbos programą sudaro trys dalys: 1) antraštė; 2) aprašai; 3) veiksmai; 4) programos pabaigos požymis – taškas. Trumpai aptarsime kiekvieną dalį. Pirmoji eilutė yra programos antraštė. Ji visada prasideda baziniu žodžiu program, po kurio rašomas programos vardas. Jį sugalvoja programuotojas. Programos vardas svarbus žmogui, kad galėtų atskirti vieną programą nuo kitos ir greičiau suvoktų, ką daro ši programa. Todėl geriau parinkti uždavinio esmę nusakantį vardą. Programos antraštės gale visuomet dedamas kabliataškis. Pavyzdžiui: program suma; Antroji programos eilutė – kintamųjų aprašai. Apie tai pasako bazinis žodis var (variable – „kintamasis”) santrumpa. Po jo išvardinami kintamųjų, kurie bus vartojami programoje, vardai. Kintamieji žymi duomenis. Iš ankstesnių pamokų žinome, kad duomenys gali būti įvairūs: sveikieji bei realieji skaičiai, raidės, tekstai ir pan. Žodžiu integer („sveikasis”) pasakoma, kad prieš jį parašyti kintamieji žymi sveikuosius skaičius; realiuosius skaičius nurodome žodžiu real („realusis”). Pavyzdžiui: Var a, b: integer; Po aprašų eina programos veiksmai, kurie visuomet pradedami baziniu žodžiu begin („pradžia”) ir baigiami end („pabaiga”). Algoritmo (programavimo) konstrukcijos, nurodančios atlikti kokius nors veiksmus, vadinamos sakiniais. Visi programos pradiniai duomenys kompiuteriui pateikiami iš išorės, pavyzdžiui, surenkami klaviatūra. Duomenų reikšmės susiejamos su kintamaisiais. Kaip kompiuteriui nurodoma, kurią surinktą reikšmę su kuriuo kintamuoju susieti? Tai atlieka skaitymo sakinys, kuris prasideda žodžiu read („skaityti”) arba readln. Po šio žodžio skliaustuose nurodoma, su kuriais kintamaisiais reikia susieti perskaitytas reikšmes. Įvedimo sakiniai read ir readln skiriasi duomenų atrinkimo iš buferinės atminties būdais. Sakinys read visuomet atrenka tiek duomenų, kiek yra jos sąraše parametrų, o readln atrenka visus buferyje esančius duomenis, kurie yra prieš klavišu Enter įvedamą eilutės pabaigos kodą. Pavyzdžiui, jeigu bus vykdoma read (a, b); o mes įvesime tik skaičių 15, kintamajam a bus priskirta reikšmė 15 ir kompiuteris lauks kintamojo b reikšmės įvedimo. Jei įvesime daugiau reikšmių nei yra kintamųjų skliausteliuose, pirmosios bus priskirtos kintamiesiems a ir b, o kitos liks atmintyje ir lauks kito duomenų įvedimo sakinio. Jei tokia pati situacija susidarytų vykdant readln, reikšmės, kurios nepriskirtos kintamiesiems, bus prarastos. Įvedant duomenis vienoje eilutėje, atskiros reikšmės atskiriamos tarpo arba tabuliacijos simboliais. Atlikę veiksmus, gauname rezultatą kurį reikia parodyti. Tai nurodoma sakiniais write (rašyti) arba writeln (write line – „rašyti eilutėmis”), kurie vadinami spausdinimo arba rašymo sakiniais. Išvedant sveikuosius kintamuosius pakanka užrašyti write (a, b); arba writeln (a, b); Po kintamojo vardo, padėjus dvitaškį galima nurodyti išvedimo formatą t.y. kiek vietos skiriama tam kintamajam išvesti. Pavyzdžiui writeln (a:4); reiškia, kad kintamajam a skirta 4 ženklai. Jeigu, išvedant realiuosius skaičius bus nenurodytas trupmeninei daliai skiriamo lauko dydis, tai bus išvesta rodikline forma. Pavyzdžiui, 1,254E-05. Todėl realiesiems skaičiams reiktų nurodyti išvedimo formatą. Pavyzdžiui užrašas writeln (a:5:2); reiškia, kad kintamajam a iš viso skirta 5 vietos ir 3 iš jų po kablelio Išvesti galima ir norimą tekstą. Tokius duomenis reikia rašyti tarp kabučių (apostrofų). Pavyzdžiui, užrašius writeln (‘Labas!’); ekrane pasirodys užrašas Labas! Aprašant duomenų įvedimą, patariama prieš įvedimo sakinį readln (read) visuomet rašyti išvedimo sakinį, kuris paaiškintų, kokių duomenų programai reikia. Tokia išvedimo ir įvedimo sakinių pora yra vadinama užklausa. Pavyzdžiui, writeln (‘Iveskite du sveikus skaičius’); readln (a, b); nurodo, kad reikia išvesti pranešimą Įveskite du sveikus skaičius ir laukti skaičių įvedimo. Reikia atkreipti dėmesį į skyrybą: po antraštės ir po aprašų dedami kabliataškiai, sakiniai vienas nuo kito taip pat skiriami kabliataškiais. Visos programos pabaigoje rašomas taškas. 1 pavyzdys. Parašykite programą, kuri sudėtų du skaičius. Pirmiausia reikia sugalvoti programos vardą. Tegul tai bus suma. Dabar reiks apibrėžti kintamuosius. Pavadinkime du skaičius, kuriuos reiks sudėti, raidėmis a ir b, o rezultatas bus kintamasis, kurio vardas sum. Programa atrodys taip: program suma; var a, b, sum : integer; begin writeln (‘Iveskite du sveikus skaičius’); read (a, b); sum := a + b; writeln (sum) end. Iš pateiktojo pavyzdžio matome, kad tokios paprastos operacijos, kaip dviejų skaičių suma, programa ne tokia jau paprasta – bent tiems, kurie ją mato pirmą kartą. Tačiau reikia suprasti, kad programos antraštės, aprašų rašymas sunkumų nesudarys. Svarbiausia programos dalis – patys veiksmai: tai uždavinio sprendimo esmė. Užrašytai programai atlikti kompiuteris turi turėti specialias priemones, tam tikrą programinę įrangą – kompiliatorių. Kompiuteris supranta tik vieną kalbą – elektrinių būsenų, kurios įvardijamos nuliais ir vienetais. Kompiliatorius yra tarpininkas tarp programavimo ir kompiuterio kalbos, t.y. išverčia programą į nulių ir vienetų seką. Tik tada gali būti atliekama veiksmai ir gaunami rezultatai. Lietuvoje paplitęs Turbo Paskalio kompiliatorius, dažnai vadinama Turbo Paskalio sistema ar paprasčiausiai Turbo Paskaliu. Taigi programos tekstas pirmiausia surenkamas klaviatūra, o tada – atliekamas. Svarbu įsivaizduoti, kaip kompiuteris (tiksliau sakant, kompiliatorius) programoje atlieka užrašytus veiksmus. Todėl pirmiausia reikėtų „pačiam būti kompiuteriu”, t.y. visus veiksmus atlikti popieriuje taip, kaip tai darytų kompiuteris. Viena svarbiausių kompiuterio dalių yra atmintinė, joje saugomi programos duomenys. Kompiuterio atmintinę galime įsivaizduoti tarytum languoto popieriaus lapą, kurio kiekviename langelyje galime rašyti kokius nors duomenis. Langeliai turi savo vardus – tai programos kintamųjų vardai. Kai programa baigta, jai skirtoji atmintinės vieta tampa nereikalinga ir ją gali vartoti kitos programos. Jeigu sumavimo programai pateiktume kitus pradinius duomenis, gautume kitą rezultatą. Panagrinėkime dar vieną pavyzdį. 2 pavyzdys. Parašykime programą dviejų kintamųjų vidurkiui rasti. Pirmiausia suteikiame programai vardą, tegul bus vidurkis. Aprašykime kintamuosius. Pradiniai duomenys bus a ir b, o rezultatas – vid. Numatykime kokiu tipu aprašysime. Geriau bus pasirinkti real, nes vidurkis nebūtinai bus sveikasis, o pradiniai duomenys irgi gali būti realieji. Na, programos veiksmai bus dviejų skaičių sudėtis ir padalijimas iš dviejų. Programa atrodys taip: program vidurkis; var a, b, vid: real; begin writeln (‘Iveskite du skaičius’); readln (a, b); vid:=(a+b)/2; writeln (‘Dvieju skaičiu vidurkis yra ‘, vid); readln end. Čia yra panaudotas sakinys readln be argumentų. Jis reikalingas tam, kad įvykdžius programą, neišsijungtų langas su atsakymu. Užduotys 1. Duota trys sveiki skaičiai, a, b ir c. Parašykite programą, kuri sukeistų visų kintamųjų reikšmes vietomis: a  b  c  a 2. Apskaičiuokite, kam lygu 310, panaudodami kuo mažiau daugybos veiksmų. (vietoje „integer” panaudokite duomenų tipą „longint”) 3. Duota trys sveiki skaičiai, a, b ir c. Parašykite programą, kuri sukeistų visų kintamųjų reikšmes vietomis: a  b  c  a 4. Duota keturi sveiki skaičiai, a, b, b ir d. Parašykite programą, kuri sukeistų visų kintamųjų reikšmes vietomis: a  b  c  d  a 5. Apskaičiuokite, kam lygu 213, panaudodami kuo mažiau daugybos veiksmų. (vietoje „integer” panaudokite duomenų tipą „longint”) 6. Duota keturi sveiki skaičiai, a, b, c ir d. Parašykite programą, kuri sukeistų dviejų pasirinktų kintamųjų reikšmes vietomis. 7. Duota du sveiki skaičiai, a ir b. Parašykite programą, kuri kiekvienam kintamąjam priskirtų kito kintamojo reikšmės kvadratą. 8. Duota du sveiki skaičiai, a ir b. Parašykite programą, kuri kiekvienam kintamąjam priskirtų dvigubą kito kintamojo reikšmę. 9. Duota du sveiki skaičiai, a ir b. Parašykite programą, kuri kiekvienam kintamąjam priskirtų kito kintamojo reikšmę, padalintą iš 10. 10. Duota du sveiki skaičiai, a ir b. Parašykite programą, kuri kiekvienam kintamąjam priskirtų kito kintamojo dalybos iš 2 liekaną. 11. Duota du sveiki skaičiai, a ir b. Parašykite programą, kuri kintamąjam a priskirtų šių skaičių sumą, o kintamąjam b - skirtumą. 12. Apskaičiuokite, kam lygu 29 * 34, panaudodami kuo mažiau daugybos veiksmų. (vietoje „integer” panaudokite duomenų tipą „longint”) 13. Duota du sveiki skaičiai, a ir b. Parašykite programą, kuri kintamąjam a priskirtų šių skaičių dalmens sveiką dalį, o kintamąjam b - liekaną. Procedūra Sudėtingesnėse programose visuomet galima pastebėti pasikartojančias veiksmų grupes. Keletą kartų programos tekste kartoti tų pačių veiksmų aprašymus neracionalu. Geriau juos aprašyti vieną kartą ir tose programos vietose, kuriose šie veiksmai turi būti vykdomi, įrašyti nuorodas į jų aprašymus. Atskirai sudaryti pasikartojančių veiksmų aprašymai vadinami paprogramėmis. Turbo Paskalyje yra du paprogramių tipai: procedūros ir funkcijos, kurie skiriasi aprašymo sintakse ir kreipimosi būdais. Dalis paprogramių, kurios vadinamos standartinėmis, pateikiama kartu su programavimo aplinka. Norint pasinaudoti paprograme, nebūtina žinoti jos teksto. Pakanka žinoti paprogramės vardą, paskirtį ir ryšio su ja priemones. Procedūros tekstas yra rašomas programos pradžioje, aprašų dalyje. Struktūra yra labai panaši į programos struktūrą: procedure

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!