Triušienos, nutrijienos gamybos analizė gamybinėmis sąlygomis

10.Nutrijų mėsa ir netradicinis laikymas..............................................23
11.Literatūros sąrašas...........................................................................24
Triušininkystė Lietuvoje ir pasaulyje
Triušininkystė yra viena seniausių gyvulininkystės šakų. Yra žinoma, kad romėnai daugiau kaip prieš 2000 metų plačiai veisė šiuos gyvūnus pusiau laisvėje. Į Lietuvą XV a. triušius atvežė vienuoliai. Ji buvo laikoma pasninko patiekalu, todėl daugelis dvasininkų veisė ir laikė šiuos skeltalūpius. Spartus vienuolynų steigimas turėjo įtakos Lietuvos gyventojų mitybai, nes šie vislūs gyvūnai greitai išplito ir žmonių buvo naudojamai maistui.
Triušis priklauso kiškiavėrių (Lagomorpha) šeimai, kurios nariai šsiskiria tuo, jog turi antrąją kandžių porą, išsidėsčiusią už centrinių kandžių. Pirmasis, aprašęs triušių auginimą, yra Konfucijus VI a. pr. m. e. Triušių tėvyne laikoma pietinė ir centrinė Europa, Šiaurės Amerika. Tai augalėdis gyvūnas, turintis plačią ūkinę svarbą (Varga, 2010). Suaugusio gyvūno kūno ilgis siekia 34–75 cm., o kūno masė –1–2, 5–
7 kg, priklausomai nuo veislės, laisvėje išgyvenantis vidutiniškai 8 metus, o nelaisvėje –iki 15 metų. Triušiai yra patys visliausi iš kiškiažvėrių, per metus gali turėti net iki 6 vadų ir atsiveda vidutiniškai po 7–8 jauniklius.
Šiuo metu, kai triušių kailiukai nebėra tokie populiarūs kaip ankstesniais laikais, pagrindinis akstinas auginti ilgaausius yra jų vertingomis savybėmis pasižyminti mėsa. Mėsos vertę dažnai nusako jos kaina rinkoje. Jungtinėse Amerikos valstijose, Prancūzijoje, Italijoje triušiena yra ypač vertinama, o jos kaina 3 kartus yra brangesnė už viščiukų broilerių mėsą.
Triušininkystė Lietuvoje kol kas nėra labai populiari, tačiau, ekspertų vertinimu, ši sritis turi nemažai potencialo, nes Lietuvoje triušienos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Triušienos vienam lietuviui tenka tik apie 180 g. Tuo tarpu Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje triušių skerdenos pagaminama 100 tūkstančių tonų ir daugiau. Minėtose šalyse vienas gyventojas per metus suvartoja 2,6-5,7 kg triušienos. Triušininkystė taip pat gerai išvystyta ir Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje.
Suskaičiuoti triušius nėra lengva užduotis. Šie kailiniuoti žvėreliai Lietuvoje pradėti registruoti dar 2012 m., tačiau tai daryti nėra privaloma. Triušiai itin sparčiai besidauginantys gyvūnai, kurie yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!