Listeriozė

Listeria monocytogenes infekcija, tai svarbi maistu plintanti užkrečiamoji liga, pripažinta tik XX amžiuje. Listeriozė – tai bakterinė žmonių ir gyvūnų užkrečiamoji liga, pasireiškianti klinikinių požymių įvairumu, pasižyminti gana dideliu mirštamumu, turinti platų infekcijos rezervuarą, infekcijos šaltinius, įvairius plitimo kelius ir būdus. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie L. monocytogenes sukeltos žmonėms ir gyvūnams ligos požymius pasirodė 1920 m. Po Antrojo pasaulinio karo pokarinėje Vokietijoje. Listeriozė yra svarbi veterinarijos problema, kadangi L. monocytogenes yra dažna galvijų encefalitų ir savaiminių abortų priežastis.
Listeriozė pirmą kartą aprašė prancūzų tyrinėtojas Liuse (1892m.). Vėliau švedų mokslininkas G.Hiulfers triušių lavonuose surado gramteigiamas bakterijas. O plačiausiai tyrimai buvo atlikti Anglijoje, kai triušių ir jūrų kiaulyčių lavonuose aptiko mikrobų, kurie bandomųjų gyvulių periferiniame kraujyje sukeldavo monocitozę. Lietuvoje šį susirgimą nagrinėjo V.Iešmantas (1964m). Gyvūnų listeriozė nustatyta 56 pasaulio šalyje, tarp jų ir Lietuva, tačiau šiuo metu šia liga gyvūnai neserga.
• Listeria monocytogenes, tai sporų ir kapsulių nesudaranti polimorfiška lazdelė. Listerijų forma priklauso nuo augimo temperatūros. Žemesnėje temperatūroje (+22) jos būna lazdelių, o +37 ovalios formos. Listerijos gamina antibiotinę medžiagą- monociną.
• Bakterija aptinkama visoje aplinkoje, ypač dirvožemyje, mėšle ir sugedusiame silose ar šiene. Paprastai ligos protrūkiai būna susiję su tam tikru stresu, pavyzdžiui, nekokybiškais pašarais arba staigiais oro sąlygų pokyčiais. Bakterijų taip pat gali būti sveikų, neužkrėstų gyvūnų ir žmonių išmatose.
• Infekcijos sukėlėjo šaltinis, tai yra sergantis gyvūnas, kuris su išskyromis iš nosies, po abortų- su išskyromis iš lytinių organų arba su abortuotu vaisiumi, išmatomis, šlapimu, sergantys listerioziniu mastitu- su pienu į aplinką išskiria ligos sukėlėjus. Daugelis autorių nurodo, kad listeriozę serganti motina gali perduoti vaisiui, o jie gali užsikrėsti per sergančios žindyvės pieną.
• Natūraliomis sąlygomis gyvuliai apsikrėčia per nosies ir burnos gleivinę, konjunktyvą, virškinimo traktą taip pat per pažeistą odą.
• Infekcijos šaltinis – peliniai ir kiti graužikai, taip pat naminiai gyvuliai, galvijai, kiaulės, arkliai, šunys, katės ir paukščiai. Yra užregistruoti kačių, šunų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!