Gyvulių veisimo metodai ir jų pritaikymas gyvulininkystės praktikoje

2.2. GYVULIŲ VEISINIMO METODŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 11
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Pajamos už Lietuvos eksportuojamą gyvulininkystės produkciją (mln. Lt) 4
2 lentelė. Gyvulių skaičius dabartinės Lietuvos teritorijoje (tūkst.) 5
ĮVADAS
Lietuvos gyventojai gyvulininkyste vertėsi jau II t- mečio pr. m. e. pradžioje. Istoriniuose šaltiniuose arkliai, jaučiai, karvės, kiaulės, ožkos minimos nuo XI a. XVI a.-XVIII a. darbui naudoti arkliai ir jaučiai, tačiau XIX a. II pusėje galutinai pereinama prie arklių. Nuo XVI a. antroje pusėje įvygdytos Vakalų reformos ir įvesto trilaukio ūkio iki XIX a. pabaigos Lietuvoje gyvulininkystė beveik jokios pažangos nepadarė.
Buvo auginamos nedidelio produktyvumos gyvulių veislės, gerai prisitaikiusios prie vietos sąlygų. Pagrindinė arklių veislė buvo žemaitukai, plačiai žinomi tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje. Vietiniai galvijai buvo žali, balnugariai (Juodmargiai su balta juosta per nugarą), šėmi (palši, rusvaiu pilki), pasitaikydavo baltų ir juodų. Vieninės kiaulės buvo baltos, deglos, rusvos, juodos. Vietinės šiurščiavilnės avys buvo pilkos, juodos, rusvos.
Nors gyvulių buvo laikoma daug, beveik visi ūkiuose pagaminti produktai ten pat būdavo ir suvartojami. Tiktai XIX a. II pusėje ir XX a. pradžioje imta gaminti rinkai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daugiausia pastangų buvo skiriama galvijų ir kiaulių ūkiui intensyvinti, kad kuo daugiau būtų gauta pajamų už eksportuojamą produkciją. Vietinius galvijus nustatyta gerinti juodmargių ir žalųjų veislių reproduktoriais, iveštais iš Danijos, Švedijos ir Rytprūsių. Kiaulėms didžiausios įtakos turėjo anglų ir švedų didžiosios baltosios kiaulės. Vietinėms avims didžiausią įtaką padarė Rytprūsių ir Klaipėdos krašto juodgalvės avys. Žemaitijos arklių kokybiai gerinti buvo įsteigtas žirgynas, įkurti kerkimo punktai, iš užsienio įvežti reproduktoriai, daugiausia ardėnai iš Švedijos ir Belgijos, trakėnai bei Hanoverio arkliai.
Nuo 1923-1924 didėjo gyvulių ir jų produktų eksportas. Iki 1925 į Vokietiją buvo eksportuojamos gyvos riebios kiaulės, o nuo 1927 - bekonai į D. Britaniją. Pieno produktų eksporto didžiausią dalį sudarė sviestas, bet buvo eksportuojami sūriai bei pienasir grietinė. Iš paukščių kiek daugiau pajamų davė žąsys jų buvo išvežama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!