Arklio anatomija

Dabartiniai arkliai, asilai ir zebrai (ekvidai) per 55 milijonus metų išsivystė iš savo ankstyvojo į arklį panašaus protėvio, pagal kilmę vadinami "pirmykščiu arkliu", arba eohipu, nes jis gyveno eoceno laikotarpiu (prieš 54 milijonus metų). Šis iškastinis gyvūnas dar vadinamas hirakoteriju. Ankstyvasis arklys buvo ne didesnis už kiškį. Tai buvo augalėdis gyvūnas, kuris mito lapais bei krūmokšniais ir turėjo keturis priekinių kojų pirštus bei tris-užpakalinių kojų. Jis gyveno Europos, Šiaures Amerikos ir Rytų Azijos miškingose vietovėse. Palaipsniui per milijonus metų šis mažas gyvūnas išsivystė į žolėdį žinduolį su trimis pirštais, o vėliau priekinėse ir užpakalinėse kojose liko tik po viena vidurinį trečia pirštą, apaugusį tvirta ragine kanopa. Iš pradžių augalėdžiai arkliai, tokie kaip mezohipas, o vėliau parahipas, turėjo dantis žemais vainikais. Vėlesnių mioceno laikotarpiu (prieš 20 milijonu metu) Šiaures Amerikoje pievos ėmė stumti miškus. Taikantis prie pasikeitusios aplinkos, išsivystė ilgesnės arklių protėvių galūnės, leidžiančios jiems pasklisti plačiuose plotuose ieškant ganyklų ir pabėgti nuo plėšrūnų. Tuo pat metu jų dantų vainikai tapo aukštesni, prisitaikę prie kietų žolių. Pirmasis žolėdis arklys buvo merihipas, bet vėliau jį pakeitė pliahipas pirmasis vienakanopis aklys. Pleistoceno laikotarpiu (maždaug prieš 2 milijonus metų) iš jų išsivystė arklių genties žinduoliai.
Arklio kūną priimta skirstyti į galvą, kaklą, liemenį ir galūnes (1.1 pav.).
Galvą sudaro kiaušas ir snukis. Kiauše išskiriamos šios sritys: pakaušio, viršugalvio, kaktos, smilkinio.
Snukyje išskiriamos nosies, akiduobės, kramtomojo raumens, žandų, smakro, lūpų, šnervių ir pažandės sritys.
Kaklą sudaro šios sritys: paausinės seilių liaukos, gerklos, sprandas (ties sprando raiščiu) ir gerklė.
Liemenyje išskiriamos gogo (pakilimas toje vietoje, kur kaklas pereina į nugarą), nugaros, krūtinės (krūtinės šonai, apačia ir priekis), juosmens, slėpsnos, pilvo, kirkšnių, kryžiaus ir strėnų sritys.
Priekinėje galūnėje yra mentė, petys, dilbis, riešas, plaštaka ir kulkšnies sritis. Užpakalinę galūnę sudaro šlaunies, blauzdos, kulno, slėsnos ir kulkšnies sritys.
Skeletą sudaro jungiamojo audinio raiščiais ir kremzlėmis sujungti kaulai. Atskiras skeleto dalis jungia sąnariai. Sąnarių ertmėse randamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!