Totalitarizmo koncepcijos ir jo veikimo mechanizmas

Totalitarinis režimas pasireiškia visos valdžios sutelkimu vieno asmens ar grupės asmenų rankose. Totalitarinis valdymas kaip nusako ir jo pavadinimas charakterizuojamas totalia visos piliečių politinės ir ekonominės veiklos kontrole. Nors dažnai painiojamas su diktatūra, totalitarizmas savo kontrole yra dar griežtesnis. Manoma, kad totalitarizmas atsirado dėl masinės demokratijos išsivystymo, įtraukusio į politinį procesą įvairias visuomenės grupes. Prie to prisidėjo ir pokario nuotaikos, žmonių nusivylimas, visuotinė apatija, vienišumo jausmas. Šio rašto darbo tikslas išnanalizuoti totalitarizmo koncepcijas ir jo veikimo principus. Kaip žinoma iš istorijos, tikroji totalitarizmo forma buvo išplėtota Rusijoje ir Vokietijoje, todėl analizė daugiausia remsis būtent šiais pavyzdžiais.
Totalitarizmo (lotininiškai totalis – visiškas, pilnutinis; prancuziškai totaliter – visa apimantis) terminas, atsiradęs 1940 metais vartojamas politikos moksle apibrėžti despotiniam režimui, koncentruojančiam visą valdžią viešpataujančios grupuotės rankose, primetant visuomenei savo valią. Totalitarizmas – tai prievartinio politinio viešpatavimo sistema su visišku visuomenės ekonominio, socialinio, kultūrinio, idealoginio ir net buitinio gyvenimo pajungimu centro valdžiai, organizuotai į vieningą partinį ir karinį biurokratinį aparatą, vadovaujamą lyderio diktatoriaus, turinčio neribotus įgaliojimus ir besiremiančio liumpenizuotais socialiniais sluoksniais ir gyventojų grupėmis.
Iš šio apibrėžimo akivaizdūs tokie totalitarizmo požymiai:
• visiškas ekonominės, valstybinės, partinės valdžios susiliejimas į vieningą mechanizmą;
• platus slaptų politinio persekiojimo ir teroro įstaigų tinklas;
• galingas oficiozinės valstybinės propagandos aparatas;
• populistinės ideologijos diegimas į visuomenės sąmonę per švietimą ir kultūrą;
• savos nacijos ( valstybės ) išskirtinumo deklaravimas;
• slaptasis arba atviras rasizmas ir nacionalizmas;
• hegemonistinės pretenzijos;
• militarizmo kultas;
• avantiūristinė tarptautinė politika.
Totalitariniam režimui atsirasti palankios sąlygos klostėsi ten, kur radikaliai sukrėsta ir pažeista socialinė visuomenės struktūra atsidūrė gilioje ir ilgalaikėje ekonominėje, politinėje ir dvasinėje krizėje. Šioje situacijoje formuojasi ypatingas sąmonės tipas, nebesugebantis identifikuotis su tam tikra nacija, klase ar socialine grupe, todėl abejingas principiniams, gyvybiniams visuomenės idealams ir vertybėms. Ryškiausi pavyzdžiai – nacistinis režimas Hitlerio valdomoje Vokietijoje ir Stalino-Brežnevo laikų Sovietų Sąjunga. Komunistinė Sovietų Sąjungos vyriausybė įnirtingai persekiojo bet kokius piliečių susivienijimus ir organizacijas, kurios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!