Toksikologijos teorija

 1. toksikologijos mokslas jo kryptys egiptiečių papirusuose jau buvo minimos nuodingos medžiagos, augalai 19a jau išskirtas kofeinas. Pasaulyje yra žinoma apie 700 nuodingų augalų. Toksikologija tai mokslas apie nuodus, jų ypatybes, bei nuodų ir gyvulių tarpusavio saveiką. Veterinarinė toksikologija nagrinėja vaistų, sugedusių pašarų ypatybes. Toksikologija skirstoma: 1) teorinę kuri nagrinėja pagrindinius nuodo ir organizmo saveikos ypatumus. 2) Klinikinė toksikologija tiria įvairių cheminių junginių ir organizmo saveiką, apsinuodijimus, gydymą ir profilaktiką. Toksikologijos uždaviniai: 1) diagnostika-apima klinikinių ir laboratorinių apsinuodijimų nustatymą, duomenų aprašymą. 2) Gydymas-nustatyti apsinuodijimus, gydymo metodus, kokias reikia taikyti priemones kad pašalinti nuodą iš organizmo, sumažinti jo nuodingumą, išsaugoti pažeistas organų funkcijas. 3) Profilaktika-apsinuodijimo duomenų tyrimas, apsaugos būdų nustatymas Analitinė toksikologija užsiima toksinių medžiagų tyrimais ir jų nustatymu įvairiose terpėse. 2. apsinuodijimų klasifikavimas 1) etiopatogeniniai tyrimai įvertina apsinuodijimo priežastis, vietą, patekimo kelius. Gyvuliai apsinuodija atsitiktinai. Nuodai patenka pro burną, cirkuliaciniai kai patenka su oru, taip pat gali patekti per odą, pro gleivinę, įšvirkščiant juos vena, raumenis. Pagal klinikinius apsinuodijimus, apsinuodijimai yra skirstomi pagal laiką, laikotarpį į: 1) ūminius-kai nuodas patenka greitai ir iškart pasireiškia reakcija, būdinga ūminė pradžia ir tipiški apsinuodijimo simptomai. 2) Poūminis-kai saveika su nuodu kartojasi mėnesio laikotarpyje. 3) Užsitesęs apsinuodijimas-kai jis tesiasi nuo 1 iki 3 mėnesių. 4) Lėtinis apsinuodijimas-kai apsinuodijimas tęsiasi daugiau kaip 3 menesius. 3. medžiagų nuodingumą lemiantys veiksniai nuodingumas-cheminių medžiagų savybė veikti ląsteles, sukelti metabolitinius, biocheminius, morfologinius požymius. Nuodų stiprumas priklauso nuo nuodų savybių, organizmo ypatumų, išorinių aplinkos sąlygų. Nuodai gali turėti fizines, chemines savybes, skystą, kietą ar dujinę būsenas. Dujjos yra nuodingesnės už skystą ar kietą fazes, jos greičiau patenka pro kvėpavimo takus. Dispersinė savybė- kuo dalelės smulkesnės, tuo medžiaga nuodingesnė. Lakumas- lakių medž daugiau būna ore, jos greičiau rezorbuojamos. Kuo medžiaga yra tirpesnė tuo ji nuodingesnė. Medžiaga gali tirpti ne tik vandenyje bet ir lipiduose, atsižvelgiant į terpę skiriamos: lipofilinės-tirpsta lipiduose. Mišrieji-tirpsta vandenyje ir lipiduose. Kuo jonizacinis laipsnis didesnis, tuo nuodas stipresnis. 4. pagrindinės toksimetrijoje vartojamos dozių savokos slenkstinė dozė (D)-didžiausias veikliosios medžiagos kiekis, nesukeliantis apsinuodijimo. Toksinė dozė- mažiausias veikliosios medžiagos kiekis sukeliantis apsinuodijimą. Mirtina dozė (DL)-veikliosios medžiagos kiekis sukeliantis gyvūno mirtį. Vidutinė mirtina dozė (DL50)-veikliosios medžiagos kiekis, sukeliantis gyvūno mirtį. Absoliuti mirtina dozė (DL100)-veikliosios medžiagos kiekis, kuris, įduotas tam tikru būdu sukelia 100proc gyvūnų mirtį. Mažos nuodų dozės veikdamos tam tikrą laiką, gali apsinuodijimo simptomų nesukelti, tačiau organizme įvyksta nedideli pakitimai. Didelės vienkartinės ar daugkartinės dozės paprastai sukelia ūminius apsinuodijimus, o mažos patenkančios per ilgą laiką-lėtinius apsinuodijimus. 5. nuodingųjų medžiagų klasifikacija nuodai klasifikuojami įvairiai, pagal cheminę struktūrą, veikimą organizme. Cheminė klasifikacija labai aiški ir patogi grupuoti mineralinius ir sintetinius preparatus, kurių scheminė struktūra žinoma. Pesticidai klasifikuojami pagal paskirtį: akaricidai- naikina erkes. Algicidai-naikina dumblius ir kitus augalus vandens telkiniuose. Arboricidai-naikina krūmokšnius. Antifidingai-atbaido augalų kemkėjus. Desikantai-pagreitina antžeminės augalo dalies nudžiūvimą. Defoliantai-šalina augalo lapus. Fumigantai-jų garai ar dujos naikina augalų kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Fungicidai-naikina grybinių ligų sukėlėjus. Herbicidai-naikina piktžoles. Insekticidai-naikina vabzdžius. Limacidai, moliuskocidai-naikina moliuskus. Ovicidai-naikina kenkėjų kiaušinėlius. Repelentai-atbaido vabzdžius, erkes, žinduolius, paukščius. Retardantai-lėtina augalo stiebo augimą. Zoocidai-naikina graužikus. Mineralinius ir sintetinius nuodus galima klasifikuoti pagal tai kokias organizmo sistemas jie veikia. Nuodai būna: teratogenai-sukelia apsigimimus; mutagenai-pažeidžia paveldėjimo mechanizmus, sukelia mutacijas; kancerogenai-skatina navikų susidarymą; embriotoksinai-apnuodija embrioną; neurotropai-veikia nervų sistemą. Yra išskiriamos 4 nuodų grupės: 1) labai toksiški-DL50

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!