Tipologijos problemos, atvejų analizė

Žmonės skirtingi ne tik gyvenime susidariusiais asmenybės bruožais, įpročiais, elgsena. Žmogus jau gimęs turi individualių savybių, kurios jį skiria nuo kitų žmonių. Viena reikšmingiausių, pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žmogaus asmenybės savybėms, jo psichinėms būsenoms, yra temperamentas. temperamentas nelemia žmogaus asmenybės visumos, turinio, tačiau turi didelę įtaka jos savybių formai: atsiradimui, vystymuisi, ir trukmei, intensyvumui, išorinei išraiškai. Vieni žmonės greitai ir stipriai reaguoja į įvairius gyvenimo reiškinius, įvykius, aiškiai rodo pasitenkinimą, džiaugsmą, liūdesį, o kitų reakcija lėta, vos pastebima; vienų reakcijos stiprios ir ilgai trunkančios, kitų,nors ir audringos, tačiau trumpos; vieni žmonės labai jautrūs, kiti — mažiau.
Išgyvenimų, elgsenos formą, t. y. intensyvumą, dinamiką, išorinę išraišką lemia ne tik temperamentas, bet ir žmogaus veiklos motyvai, interesai bei kitos asmenybės kryptingumą apibūdinančios ypatybės. Temperamento ypatybėmis vadiname tokias pastivias individualias psichikos ypatybes, kurios lemia žmogaus psichinės veiklos dinamiką, intensyvumą ir išorinę išraišką, kurios yra santykiškai pastovios, nepriklausomos nuo veiklos tikslų, motyvų bei turinio ir dėsningai siejasi tarpusavyje, sudarydamos tam tikrą temperamento tipą.
Individualūs žmonių skirtumai, kuriuos priskiriame temperamentui, buvo pastebėti gana seniai. Seniausios žinomos klasifikacinės kategorijos kilusios iš gydytojų, ir pirmiausia iš Klaudijaus Galeno, graiko gydytojo, kuris gyveno II a. po Kristaus. Jis skyrė keturis pagrindinius temperamentus: sangvinišką, flegmatišką, cholerišką ir melancholišką. Pagrindu imta V a. po Kr. sukurta Hipokrato idėja, kad žmogaus kūnas esąs iš keturių elementų: oro, vandens, ugnies ir žemės. Gyvame organizme tuos elementus atitinkąs kraujas, gleivės, geltonoji ir juodoji tulžis. Galenas teigė, kad žmones pagal nelygų šių elementų mišinį galima suskirstyti į keturias klases. Tie, kuriuose persveria kraujas, yra sangvinikai (lot. sanguis — kraujas), tie, kuriuose persveria gleivės (gr. phlegma — gleivės), — flegmatikai, jei vyrauja geltonoji tulžis (gr. chole — tulžis) — cholerikai, o jei juodoji (gr. melas chole — juodoji tulžis) — melancholikai. Toks temperamentų skyrimas gyvas iki šiol, nors kaip fiziologinė teorija jis jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!