Tikėjimo ir netikėjimo sąlytis šiandien

Visi laisvi žmonės turi teisę pasirinkti, kuo tikėti, kuo netikėti, ir ar iš viso tikėti kuo nors. Kai kurie žmonės analizuoja savo pasaulėjautą, bando suprasti, kas jiems priimtiniau, o kai kurie dėl to nesuka sau galvos. Šiame referate aš filosofiškai nagrinėsiu, ką šiais laikais žmonėms reiškia Dievas, laisvė bei kokia kova vyksta žmogaus sieloje tarp amžinojo tikėjimo ir netikėjimo.
Visais amžiais žmogus tikėjo i Aukščiausią Būtybę, nors šis tikėjimas istoriškai buvo įvairus, vis keitėsi ir buvo prisisunkęs mitinių įvaidžių. Kai vienur vyravo monoteistinė Dievo samprata , tai kitur politeizmas. Taip žmonės stengėsi paaiškinti protu nesuvokiamus dalykus. Tikėti į Dievą buvo pradėta anksčiau, negu pradėta filosofuoti, t.y. žengti protinio pažinimo keliu. Tik vėliau bandoma susekti Dievo buvimo įrodymus. Taigi religija savo prigimtimi yra skirtinga nuo filosofijos. Bėgant amžiams filosofinis mąstymas daug reiškė grynesnei Dievo sampratai, taip pat ir Dievo neigimui (ateizmas).
Truputį grįžtant į istorija, būtų įdomu paminėti, kaip krikščionybė taip didžiai įsigalėjo civilizuotame pasaulyje ir tapo plačiai paplitusiu tikėjimu. Kai krikščionybė buvo pradėta skelbti, misionieriai keliaudavo po įvairius pagonių kraštus ir stengdavosi atversti į, jų manymu, tikrąjį tikėjimą. Bet ne visos tautos lengvai tai priimdavo, priešindavosi, norėdamos išlaikyti savitumą, savo senąjį tikėjimą (pagonybę), savo papročius, tradicijas bei kultūrą. Tiek kraujo buvo pralieta, o lietuviai pasirodė stipriausi – paskutiniai priėmė krikščionybę Europoje.
Per daugelį amžių tikėjimo ir netikėjimo samprata vis keitėsi. Naujuosius amžius charakterizavo Dekarto pradėtas racionalizmas. Jis plėtojosi dviem linkmėmis – mokslų išaugimu bei pažanga ir racionalistine proto suabsoliutinimo filosofija. Idėja tokia: tėra tik tai, ką galima protų įžvelgti ir paaiškinti mokslu. Tokio mąstymo pasekoje A. Kontas išvystė konfliktą tarp racionalistinio mokslo ir racionalistinės filosofijos. Tai įtakojo pozityvizmą (teigiantį, kad filosofija, kaip mokslas, turi remtis tiksliaisiais tyrimo metodais, atsisakyti bet kokios metafizikos): tikra tėra tai, ką galima jusliškai patirti. Visa tai vyko XIX a. antrojoje pusėje, kai prasidėjo mūsų tautinis atgimimas ir savos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!