Tibeto muzika

Tibeto kultūra apima penkias skirtingas šalis, išsidėsčiusias Himalajų kalnyne. Čia gyvena apie 6 milijonus gyventojų. Be Kinijos teritorijoje esančios Tibeto autonomijos, tibetietiškai kalbančios bendruomenės gyvena ir Ladake, Sikime, Asame, Zanskare, Dharamsaloje ir Lahule Indijos teritorijoje, šiaurės Nepale ir Butane, taip pat Pakistano ir Baltistano dalyje. Nepaisant skirtingų geografinių, istorinių ir politinių sąlygų, šią teritoriją vienija bendra muzikinė kultūra, raštas, kalba ir religija. Nors tibetiečiai gyvena Himalajų aukštikalnių rajonuose, izoliuotai nuo kitų tautų, tačiau jų kultūrai didelę įtaką padarė Mongolijos ir Indijos muzikinės kultūros. Nedidelės tibetiečių gyvenvietės išsibarsčiusios po kalnuotą kraštą, dėl ko nesusikūrė didelių kultūros ir mokslo centrų. Tai sąlygojo Tibeto muzikinį gyvenimą ir suformavo specifines tradicinės ir religinės muzikos formas. Socialinis ir kultūrinis Tiibeto gyvenimas vystėsi vienuolynuose, kurie masiškai buvo kuriami nuo VII a. įsigalėjus budizmui. Tibete susiformavo keturios budizmo pakraipos: 1062 m. iškilo Njingjapos sekta, svarbiausia Sikime, 1071m.  Sakiapa, XI a. pab.  Kagijupa, XIV-XV a.  Gelugpos sekta. iš kurių svarbiausia  lamaizmas.
• Istorija. Iki VII a. Tibete ikiistorinis laikotarpis. VIIXII a. iš Indijos ateina Mahajanos budizmas ir tantrizmas, kurie susilieja su vietine Bono religija. Ankstyvosios karalystės laikotarpiu VIIIX a. Tibetas buvo dominuojanti karinė Vidurio Azijos šalis. XIIIa. Tuo laikotarpiu iš Mongolijos ateina lamaizmas. Mingų dinastijos laikotarpiu, 13681644, Tibetas sudaro uniją su Mongolija ir Kinija. Nuo 1644 iki 1911 metų Tibetą valdo Mandžiūrų dinastija. Žlugus Kvingų dinastijai tryliktasis Dalai Lama kovojo Tibeto nepriklausomybės. Nuo 1950 m. Tibetas neteko savo valstybingumo ir tapo Kinijos autonomija.
• Religinė muzika.
◦ Bonas. Tai ikibudistinė religinė sistema, vyravusi Tibete. Seniausios kilmės muzika susijusi su animistinių kultų ritualais: šamanų šokiais su mušamųjų instrumentų pritarimu. Religinių apeigų tekstus lydėjo giesmės, rečitacijos, instrumentinė muzika ir šokiai. Dažniausiai naudojamas instrumentas religinėse apeigose  varpelis gshang. Visose ceremonijose buvo naudojami būgnai (rnga) ir cimbolai (rol-mo). Be šių instrumentų žinomi ir trimitai ( dung-chen, dung-dkar), nendriniai pučiamieji (rgya-gling).
◦...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!