Tėvystės programos Lietuvoje

Sistemingas tėvų ugdymas vis dažniau taikomas įvairiose šalyse. Kuriamos valstybinės strategijos, siekiant suteikti reikiamų žinių kuo didesniam tėvų skaičiui. Olandija, Prancūzija ir Švedija yra šalys, kurios šį klausimą sprendžia valstybiniu lygmeniu, nepalieka jo vien savanoriškoms iniciatyvoms. Šiose šalyse veikia plataus pobūdžio sistemos, apimančios sveikatos priežiūros įstaigas, darželius, mokyklas, nevyriausybines organizacijas ir pan. Lietuvoje taip pat aktyviai plečiasi tėvystės gebėjimų ugdymo paslaugų pasiūla. Šios paslaugos labai populiarios, tačiau kol kas tai yra pavienės iniciatyvos, neapibendrintos bendros strategijos, nėra aiškios bendros politikos tėvystės gebėjimų ugdymo klausimu. Kitų šalių patirtis rodo, kad siekiant didinti tėvystės gebėjimų ugdymo veiksmingumą reikia tai daryti valstybės lygmeniu: nustačius norimus pasiekti tikslus, parengti strategiją ir numatyti priemones tiems tikslams pasiekti. Tokia strategija negali apimti vien valstybinių ar nevyriausybinių institucijų. Tai privalo būti visus aprėpianti bendradarbiavimo strategija, kurioje kiekviena grandis viena kitą papildo.
Sąvoką „tėvystė“ įvairių šalių žodynai paaiškina gana vienodai, pavyzdžiui: Kembridžo žodynas tėvystę apibūdina kaip – buvimo tėvais būsena, italų žodynas – sąlyga būti tėvu, lietuvių kalbos žodyno vienas iš paaiškinimų - buvimas tėvu (1). Oxford Languages žodynas pateikia „tėvystę“ kaip tėvystės būseną ir su ja susijusias pareigas. (2) Tėvystę mes galime apibrėžti įvairiai - socialiniu, biologiniu, tikslinga veikla ar dinamišku procesu. Vis dėlto, šiuolaikiniame kontekste tėvystė apibūdinama kaip ypatingos veiklos procesas, vykstantis apibrėžtame socialiniame kontekste, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti vaikų gerovę (3).
Pozityvios patirtys ankstyvojoje vaikystėje ir kūdikystėje yra normalios vaiko raidos ir pusiausvyros charakterio formavimosi pagrindas. Jos ugdo gebėjimą spręsti asmenines ir visuomenėje kylančias problemas, prisitaikyti prie įvairiuose gyvenimo tarpsniuose nutinkančių pokyčių. Vaikas ugdosi pasitikėjimą savimi, pasauliu, sveiką prieraišumo jausmą, poreikį pažinti pasaulį, mokymosi motyvaciją, socialinius įgūdžius, gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, spręsti įvairaus pobūdžio problemas, taip pat kitus nuo darnios emocinės, protinės, fizinės, socialinės asmenybės raidos priklausančius bruožus. Vaiko raida labai priklauso nuo jo aplinkos (tėvai, seneliai, mokytojai, draugai, kaimynai ir t.t.). Šeimoje vaikas ugdosi požiūrį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!