Galvos smegenų insultas Lietuvoje pandemijos laikotarpiu

ĮVADAS

21-ojo amžiaus antrajame dešimtmetyje paskelbtų tyrimų duomenys [1] rodo, kad metinis insultų ir mirčių dėl insulto skaičius padidėjo. Apskaičiuota, kad per ateinančius dešimtmečius žmonių, patyrusių insultą ir gyvenančių su ilgalaikiais insulto padariniais, skaičius didės, o tai bus našta sveikatos priežiūros sistemoms ir gyventojams [2]. Insultas yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Europoje [3]. Skaičiuojama, kad 2017–2047 m. insultą patyrusių žmonių skaičius Europos Sąjungoje išaugs 27 proc., o didžiausias sergamumo ir mirtingumo augimas prognozuojamas Lietuvoje [2].

Sparčiausiai augęs insulto rizikos veiksnys 1990–2019 m. buvo aukštas kūno masės indeksas, kiti rizikos veiksniai buvo susijęs su didesne išeminės širdies ligos (IŠL) rizika [1]. Nuolat buvo stengiamasi rasti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima prognozuoti insultą patyrusių pacientų klinikinius rezultatus [4]. Tyrime, atliktame Kaune (Lietuva), tarp 25–64 metų amžiaus gyventojų, patyrusių pirmą insultą 1986–2011 m., kur dauguma insultą patyrusių pacientų sirgo išeminiu insultu (IS). IS buvo žymiai dažnesnė vyrams nei moterims, o ilgalaikis išgyvenamumas buvo geresnis moterims nei vyrams [5].

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 paveikė daugiau nei 673 milijonus žmonių visame pasaulyje ir sukėlė daugiau nei 6,7 milijono mirčių [6]. Lietuvoje (turinčioje daugiau nei 2,6 mln. gyventojų) iki šiol nustatyta apie 1,3 milijono COVID-19 atvejų ir daugiau nei 9 500 mirčių [6]. Nauji įrodymai apie COVID-19 ligos ir vakcinų nuo COVID-19 poveikį yra svarbūs siekiant geriau suprasti galimą riziką, kurią jie kelia širdies kraujagyslių ligos (ŠKL) ir insulto eigai ir baigčiai. Insultas reikalauja neatidėliotino sveikatos priežiūros atsako, kuris karantino metu buvo gana sudėtingas. Reikia įvertinti COVID-19, kaip gretutinių ligų, poveikį komplikacijoms ir insulto pasekmėms bei ilgalaikes pasekmes sveikatai. COVID-19 nėra tik kvėpavimo takų liga ir gali paveikti kitus organus, įskaitant smegenis [7]. Keli tyrimai susiejo sąlytį su COVID-19 su didesniu ūminės IS dažniu [8–9]. Nors dažniausiai pranešama apie kvėpavimo takų simptomus, neurologiniai simptomai vis dažniau atpažįstami ir registruojami kas antram asmeniui [10–11], turinčiam didelę ūminės IS riziką [12]. IS dažniau nei hemoraginis insultas buvo būdingas COVID-19 pacientams, patyrusiems insultą [13]. Nauji kohortiniai tyrimai rodo, kad covid-19 sergantiems pacientams, ypač tiems, kurie patiria ir COVID-19, ir insultą, gali padidėti kraujagyslių ligų rizika [14]. Svarbu suprasti, ar padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra susijusi su COVID-19, įskaitant ūminę IS [7, 9]. Maždaug trečdaliui pacientų nustatyta bent viena gretutinė liga, dažniausiai aprašomi arterinė hipertenzija (AH), cukrinis diabetas (CD), ŠKL ir piktybiniai navikai [15]. Taip pat mažai žinoma apie kokias nors specifines su COVID-19 susijusio insulto ypatybes. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti IS pacientų mirtingumo ligoninėje riziką pagal gretutines ligas ir komplikacijas ligoninėje COVID-19 pandemijos kontekste.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!