Tėvynės ilgesio tema lietuvių literatūroje (Nėris, Mickevičius)

Šiuolaikinėje visuomenėje yra įprasta, kad žmogus, nesuvokia, kokią didelę reikšmę jo gyvenime turi tėvynė. Dauguma žmonių, palikusių tėvynę, nesuvokia, kokia brangi ir nepakeičiama yra gimta žemė. Palikus tėvynę, žmogus išgyvena aibę įvairiausių jausmų. Jie gali būti šviesūs, tačiau taip pat gali būti ir negatyvūs. Tačiau kiekvienas tų jausmų yra individualus ir taurus, o tai – svarbiausia. Europidas yra pasakęs, kad netekti savosios tėvynės yra didžiausia nelaimė, o dauguma Lietuvos rašytojų savo kūryboje akcentavo ne tik begalinę meilę Lietuvai, bet ir skausmą, su kuriuo susiduriama kai prarandama tėvynė. Kyla klausimas: kaip prarastos tėvynės ilgesys vaizduojamas lietuvių literatūroje? Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Salomėja Nėrimi ir Adomu Mickevičiumi, papasakosiu apie tėvynės ilgesio temą, atsiskleidžiančią literatūroje.
Žmogus, praradęs pačius brangiausius turtus: savo orumą ir Tėvynę, pajaučia įkvėpimą ir sukuria įspūdingus, kūrinius, kuriuose išreiškia visą savo gailestį ir atsiprašymą. Kiekvienas poetas savo gyvenime randa mūzą, kuri padeda jam kurti ir žavėti žmones. Kartais tai būna šeimos nariai, mylimi žmonės, o kartais tai praradimai, kurie pilni skausmo ir ilgesio paskatina kurti. Viena iš tokių poečių, okupacinio laikotarpio Lietuvos poetė, neoromantikos atstovė Salomėja Nėris. Kilusi iš tradicines vertybes puoselėjančios šeimos, buvusi aktyvi ateitininkė, 1931 metais poetė žengė radikalų žingsnį, pribloškusį to meto visuomenę- paskelbė pareiškimą, kuriame smerkė savo ankstesnes katalikiškas pažiūras ir pažadėjo kurti socialiai angažuotą poeziją. Kartu su keliolika Lietuvos inteligentų poetė 1940 metais dalyvavo prijungiant Lietuvą prie Sovietų Sąjungos. Šis jos veiksmas sukėlė didžiulį nepasitenkinimą tarp Lietuvos visuomenės ir politikų, todėl poetė tarsi buvo ištremta iš gimtinės. Tuo metu žymios poetės kūryba buvo neigiamai vertinama, nes Nėris buvo laikyta tautos išdavike. Poetę labai kankino sąžinės priekaištai dėl dalyvavimo prijungiant Lietuvą prie Sovietų Sąjungos. Iki tų lemtingų įvykių Nėris romantiškai priešindavo save sočiai ir patenkintai visuomenei, o atsidūrus toli nuo gimtinės pajuto, kad savotiškas „kerštas“ buvo nepadorus, kad ji nusikalto savo žemei, tautai, kultūrai. Paskutinio Salomėjos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!