Tėvų ir vaikų santykių problema literatūroje

 Kauno „Saulės“ gimnazijos 2H klasės mokinės Skaistės Šlekytės Viešoji kalba Tema: Amžina vaikų ir tėvų santykių problema literatūroje Kaunas, 2018 Tema Amžina vaikų ir tėvų santykių problema literatūroje. Pagrindinė mintis Nesutarimai vaikų ir tėvų santykiuose aktualūs visais laikais. Santykiai su tėvais formuoja vaiko asmenybę. Galimos problemos Kodėl iškyla nesutarimų tarp vaikų ir tėvų? Kodėl ši problema aktuali visais laikais? Kaip santykiai su tėvais paveikia vaikų gyvenimus? Rašymo tikslas Atskleisti šeimos santykių problemas, aprašomas literatūroje. Adresatas Mokytoja, bendraklasiai. Rašymo etapas Įžanga Vaikų ir tėvų santykiuose dažnai iškyla įvairiausių konfliktų. Vaikai nori būti nepriklausomi, o tėvams skaudu, jei jų vaikas maištauja. Manau, jog tėvų ir vaikų bendravimo problemos keliauja iš kartos į kartą, todėl jos yra amžinos. Vien lietuvių literatūroje yra nemažai kūrinių šia tema: Žemaitės apsakymas „Neturėjo geros motinos“, Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“ , Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ ir daugybė kitų. Taigi šiandien kalbėsiu apie problemas, iškylančias tėvų ir vaikų santykiuose. Remsiuosi XX a. lietuvių dramaturgo Juozo Grušo tragikomedija „Meilė, Džiazas ir Velnias“ bei XIX a. pab. - XX a. pr. rašytojos Žemaitės kūriniu „Marti“. Dėstymas I Žemaitės apsakyme „Marti“ atskleidžiamas pobaudžiavinio laikotarpio gyvenimas, kai šeimos santykiai buvo patriarchaliniai – vyras – svarbiausias asmuo šeimoje. Žemaitės apsakyme „Marti“ aprašomas merginos Katrės gyvenimas, staiga apsivertęs aukštyn kojom. Tėvo paliepta, ji susituokia su Vingių sūnumi Jonu ir pradeda gyventi jo šeimoje. Tik atvykusi į savo naujuosius namus Katrė pamato, jog gyvenimo sąlygos juose daug prastesnės nei josios namuose: kambariuose šalta, netvarkinga, maistas prastas. Ji jau kitą rytą po vestuvių, pradeda tvarkytis, tačiau Vingienė pabara ją už tokius veiksmus. Katrė iš pradžių mandagi, nes yra išauklėta tokia būti: „Dovanok, mamulėle, už mano ankstyvą atsikėlimą netikru laiku, bet aš nekalta, be galo sušalau, nebenugulėjau.“ Vėliau Katrei pabosta klausyti uošvių peikimų dėl visko, ką tik ji daro, ir mergina nebeiškenčia: „Per kiaurą žiemą kaip kokia vergė viena dirbu, visus gyvulius veiziu, o jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate...Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs!” O savo tinginio sūnaus tėvai nei kiek nebara dėl neatliktų darbų. Stebina ir vyro ir žmonos bendravimas. Tiek Driežų, tiek Vingių šeimose vyras priima visus šeimos sprendimus, tačiau Vingis agresyvus: „Žinok, jog tavo lojimas nieko nepadės, verčiau tylėk, jei nenori gaut į snukį.“ Motina džiaugiasi, jog Katrei apsigyvenus pas juos, vyras puola Katrę, o ne ją, todėl motina skleidžia gandus, jog Katrė tinginė ir kaip nepasisekė jos sūneliui. Katrei įgrysta gyvenimas toje šeimoje, užmigus vyrui ji verkia, ilgisi savo tėvų, brolių. Taigi, šis kūrinys atskleidžia, koks bendravimas šeimoje vyravo XIXa. pab. Žemaitijos šeimose. Tuomet vedybos vykdavo dėl turtų, o ne iš meilės, kasdienė kalba, kreipiniai pasižymėjo grubumu. Dėstymas II J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, Džiazas ir Velnias“ atskleidžiamas sovietmečio šeimos modelis. Sovietinė šeima sunaikino vyro ir moters orumą, nes jie buvo įsukti į nesibaigiančių alinančių darbų sūkurį. Tėvams neturint laiko ir atsakomybės, vaikai buvo palikti visuomenės kontrolei ir priežiūrai. Dramoje „Meilė, Džiazas ir Velnias“ atskleidžiamos jaunosios ir vyresniosios kartos bendravimo problemos. Beatričė, Julius, Andrius ir Lukas - tai keturi besiblaškantys, atsiriboję nuo visuomenės jaunuoliai. Knygos veikėjus sieja bendras likimas – jie visi neturi motinų. Jie kenčia, veržiasi į platesnę dvasios laisvę, nejaučia jokios baimės. Čia susipina skausmas ir džiaugsmas, todėl ši drama priskiriama tragikomedijos žanrui. Vienas aštriausių konfliktų kyla tarp Andriaus ir jo tėvo. Andrius nesutinka su tėvu dėl iškovotos duonos kainos, nugalėtos baimės, šviesios ateities perspektyvos. Visi praeities iškovojimai, siekiant sukurti geresnes sąlygas jaunimui, jam atrodo nieko verti. Andrius nepaiso jokių visuomenės taisyklių, sako, jog kitaip būtų nuobodu gyventi, dėl to kelia pavojų visuomenei. „Mes norime gyventi. Paimti iš gyvenimo viską, ką jis gali duoti.“ Kitas veikėjas – Lukas, vaikystę praleido vaikų namuose, nepažinojo nei savo motinos, nei tėvo, užaugo be taip trokštamos ir reikalingos tėvų meilės. Savo blogą elgesį jis pateisina tuo, jog gyvenime neturi nieko, kas galėtų jį sustabdyti nuo netinkamo elgesio. Trečiasis vaikinas – Julius, supranta, jog jis ir draugai yra dvasinėje tuštumoje, todėl galima sakyti, jog jam yra sunkiausia iš visų. Jo tėvas, nors ir yra parašęs filosofinę knygą apie artimo meilės svarbą, tačiau gyvenime daro atvirkščiai – nenori į savo namus įsileisti anūko. Visgi sūnus iš tėvo paveldėjo polinkį mąstyti apie gyvenimą filosofiškai, tik, deja, neigiamai: „Gyvenimas – prakeiktas, beprotiškai apkrautas melu, falšu, fantastika

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!