Tėvų ir vaikų santykiai XX a. literatūroje

Laba diena, aš ___________________, remdamasis pavyzdžiais, papasakosiu apie tėvų ir vaikų santykius, atskleidžiamus XX amžiaus literatūroje.

Šiuo metu ypač aktuali televizijos bei radijo laidų pokalbių tema yra šeima. Dažnai diskutuojama apie vaikų gerovę, auklėjimo problemas bei džiaugiamasi laimingų šeimų gyvenimu. Apie tai, kaip šeimos bendraudavo praeitame amžiuje, sužinome iš literatūros. XX amžiaus literatūroje yra gausu teigiamų ir neigiamų tėvų ir vaikų tarpusavio sąveikos pavyzdžių. Apie tėvų ir vaikų bendravimą kalbama daugumoje Lietuvos ir užsienio šalių autorių kūriniuose: vieni tik užsimena apie artimuosius, o kitų darbuose šeima yra pagrindinis akcentas.

Mums atrodo normalu, kad tėvus ir vaikus glaudžiai jungia emociniai ryšiai, būtent, tėvų— vaikų meilė. Vienas iš tokių kūrinių, kuriuose šeima yra didžiausia vertybė – Juozo Apučio novelė „Erčia, kur gaivus vanduo“. Novelėje pasakojama apie tėvų ir dukrų artumą gyvenant miško erčioje ir liūdesį, kuomet vyriausioji dukra išsiruošia į mokslus. Nors ir sakoma, kad ji vis aplankys namus, tačiau tai bus jau nebe tas pats šiltas ir jaukus bendravimas, kaip gyvenant kartu. Kūrinyje jaučiama slogi nuotaika, tačiau ji tik išryškina šios šeimos narių tarpusavio artumą bei meilę.

Kaip šiuolaikinėje žiniasklaidoje, taip ir XX amžiaus literatūroje – dažniau parodomos šeimų problemos nei teigiami bruožai. Šeimoje dažniausiai kyla nesutarimų dėl nesutampančių nuomonių ir įsitikinimų. Nuo seno žinoma ir kartų nesutarimo problema: nors ir tėvai jaunystėje elgėsi neatsakingai, tačiau smerkia tokį patį savo vaikų elgesį. Manoma, kad tėvai yra pirmieji ir patys svarbiausi vaiko auklėtojai, tačiau, kartais atsitinka taip, kad tėvams nepavyksta tinkamai išauklėti vaiko ir jis užaugęs negerbia kitų, elgiasi nepriimtinai. Šia tema rašo ir Bitė Vilimaitė novelėje „Užpustytas traukinys“. Kūrinyje atskleidžiamos auklėjimo bei mamos ir sūnaus bendravimo problemos. Kadangi motina nesutaria su sūnumi, tai paprašė, kad dėdė pasikalbėtų su juo ir priverstų susimąstyti apie gyvenimą. Šeimos narių bendravimo tarpusavyje šaltumas atskleidžiamas ir garsaus rašytojo, egzistencializmo filosofo Alberto Kamiu romane „Svetimas“. Savo mamą pagrindinis veikėjas Merso buvo apgyvendinęs senelių prieglaudoje, nes manė, kad ten jai bus geriau, tačiau ją lankė labai retai, o net ir mamai mirus vyras neliūdėjo, nereiškė savo jausmų. Tik ar veikėją galima būtų dėl to kaltinti? Klausimas kyla todėl, kad dažnai teigiama, jog tėvai patys kalti dėl vaikų elgesio ir suaugę vaikai bendrauja su savo tėvais taip, kaip tėvai elgėsi su jais. Taigi, XX amžiaus literatūros kūriniai atskleidžia, kad visais laikais tėvai ir vaikai taip pat nesutardavo bei paskatina susimąstyti, kokios gali būti vaikų ir tėvų bendravimo problemiškumo priežastys. Gal iš tikrųjų tėvai vėliau patiria vaikų auklėjimo pasekmes.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!