Tėvų ir vaikų santykiai literatūros kūriniuose

Kalbėjimas

„Tėvų ir vaikų santykiai literatūros kūriniuose“

Nuo seno pasaulio literatūroje yra nagrinėjama tėvų ir vaikų santykių tema. Tėvų ir vaikų ryšys yra viena svarbiausių, kone pamatinių žmogaus asmenybės vertybių. Tai formuoja individo pasaulėžiūrą, veikia jo gyvenimo pasirinkimus bei norus. Tėvų ir vaikų santykį galima įžvelgti ir literatūroje: apie tai rašė senovės graikai mite „Dedalas ir Ikaras“ bei dramaturgas Juozas Grušas tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Tad savo kalboje aptarsiu tėvų ir vaikų santykius, vaizduojamus šiuose kūriniuose.

Senovės graikų mituose labai dažnai būna užslėptos žinutės apie tam tikras moralines vertybes. Viena iš jų yra tėvų ir vaikų santykiai. Mitas „Dedalas ir Ikaras“ yra būtent apie tai. Ši istorija yra apie Dedalą ir jo sūnų Ikarą, kurie yra ištremiami iš gimtųjų Atėnų ir priverčiami bėgti į Kretos salą. Nors Dedalas yra gerbiamas ir šlovinamas, tačiau jis yra nelaimingas, nes jį ir jo sūnų graužia tėvynės ilgesys. Tėvo ir vaiko artumas pasireiškia skausme, jie kartu svajoja apie grįžimą namo. Dedalas randa išeitį – sau ir savo sūnui pagamina vaškinius sparnus, kuriais gali parskristi atgal į tėvynę. Kai Dedalas juos pirmąkart išbando, jis pajunta laisvės skonį ir patiki svajonės išsipildymu. Mite rašoma, kaip Dedalas praneša džiugią žinią Ikarui: ,,Sūnau, sugalvojau, kaip išsigelbėti! Netrukus pamatysime savo namus”. Prieš skrydį Dedalas pasako Ikarui neskristi nei per žemai jūros, nei per aukštai saulės, tai parodo, tėvo rūpestį. Deja, Ikaro galva apsvaigsta laisvės jausmu ir jis, neklausydamas tėvo žodžių, priartėja prie saulės ir ištirpus vaškui – žūsta. Tėvas dar bando gelbėti sūnų, tačiau, jo jau nebėra. Kūrinyje matome, kaip sunku yra Dedalui tęsti savo kelionę namo netekus Ikaro. Ši istorija atskleidžia, kad nors tėvų ir vaikų santykiai gali būti stiprūs ir meilės kupini, jie taip pat gali būti pažeidžiami ir tragiški.

Juozas Grušas – Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjęs, kultūros veikėjas parašęs tragikomediją „Meilė, džiazas ir velnias“. Autorius savo pjesėje vaikų ir tėvų santykius vaizduoja komplikuotai. Visi dramos veikėjai turi nestabilus santykius šeimoje. Tačiau labiausiai norėčiau panagrinėti veikėjo Luko santykius su tėvais. Šio veikėjo santykis su tėvais yra pats prasčiausias: tėvai atsisakė Luko vaikystėje, tad jis užaugo vaikų namuose. Suvokęs, kad jo išsižadėjo tėvai, Lukas lygiai taip pat išsižada ir užmiršta apie juos. Paties Luko galvoje sukasi mintys: „Nei tėvo, nei motinos, nei brolio, nei sesers. Galiu padaryti didelę niekšybę vien dėl to, kad esu pamestinukas.“ Jis kaltina savo biologinius tėvus, atėmusius iš jo gyvenimo laimę bei negavus tėvų šilumos. Užvaldytas šių skaudžių jausmų pradeda maištauti, nekęsti viso likusio pasaulio ir taip bando užpildyti tuštumą savyje. Žinoma, paauglys turėjo globėją iš kurio paveldėjo pavardę bei buvo jo auginamas, tačiau tai nekompensavo Luko neapykantos. Lukas išgirsdamas savo globėjo pavardę – „Pinkvarta“, visada įniršdavo. Akivaizdu, kad šiame kūrinyje Luko ir tėvų santykiai yra sudėtingi bei nepataisomi, nes paauglys nenori net girdėti apie savo tėvus. Dėl jo išgyventų įvykiu jam buvo sunku suprasti, kaip ir kodėl kiti vaikai gali mylėti ar gerbti savo tėvus, nes jo akimis tėvai yra patys didžiausi priešai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!