Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje (Biliūnas, Katiliškis, Marcinkevičius)

Tėvas kiekvienoje šeimoje yra begalo svarbus. Jis ne tik priima svarbiausius sprendimus, bet ir ugdo šeimą, išmaitina ją bei yra atsakingas už jos išlaikymą. Literatūroje susiduriame su įvairiausiais tėvo paveikslais: nuo rimtumu, atsakingumu pasižyminčio iki darbštaus, mylinčio, auklėjančio ar netgi smurtaujančio. Nors ir kiekvieno Lietuvos rašytojo sukurtas tėvo paveikslas yra savitas, lietuvių literatūroje tėvas taip pat užima svarbią vietą šeimoje. Prozininkas Jonas Biliūnas vaizduoja atlaidaus skriaudėjui, gailestingo ir pamokančio tėvo paveikslą. Marius Katiliškis parodo tėvo svarbą ir kaip nuo tėvų priklauso jų vaikų gyvenimas. Na, o, lietuvių dramaturgas Justinas Marcinevičius vaizduoja neatsakingo tėvo paveikslą.
Atskleidžiamas išmintingo, bei gailestingo tėvo paveikslas. Tėvo asmuo svarbus, kaip kiekvieną žmogų ir jo santykį su autoritetais formuojanti asmenybė. Iš tėvo vaikai dažnai semiasi išminties ir mokosi atleisti. Apie tokią išmintingo, bei gailestingo tėvo asmenybę kalbama XXa. pradžioje lietuvių prozininko, publicisto Jono Biliūno novelėje ,,Lazda". Joje, kaip ir kitose jo novelėse vyrauja nuskriausti, atstumti veikėjai. Vienas iš jų yra Dambrauskas - senas, aukštas žmogus. Vienui vienas, be šeimynos. Jį pagridinis veikejas prisimena, kaip turtingą, pasiturintį, šikštų ir griežtą, tačiau gerą mokytoją. Novelėje tėvas pasakoja vaikams, apie skaudžiai skambantį prisiminimą. Tai nutiko, kai jie dar buvo su motina ir jiems tie metai pasitaikė blogi. Maisto mažai, dirbti jis eidavo už dviejų mylių. Tą dieną jis daug į darbą pasiimti maisto negalėjo, o dirbti reikėjo tris dienas. Dirbo jis tol kol jaučiai kojų nebepavilko ir baigėsi jų maistas, todėl tėvas atidavė jiems savo dalį. Galiausiai iš neturėjimo ką duoti pašėrė jaučius pono dobilais. Dambrauskas pamatęs jį taip sumušė, jog šis, net kelias dienas iš lovos negalėjo atsikelti. Vaikai į tėvo pasakojimą reagavo su pasibjaurėjimu ir neapykanta Dambrauskui, jie norėjo sudeginti Dambrausko lazdą, kurią jis atidavė tėvui ir su kuria jis sumušė tėvą. Tačiau, tėvas neapykantos jam nejaučia, atvirkščiai, jis nenori sudeginti lazdos, kuri simbolizuoja jėgą, skriaudą. Tėvas mano, jog...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!