Terminai baudžiamajame procese

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnyje suformuluoti baudžiamojo proceso uždaviniai: “greitai ir pilnutinai išsiaiškinti nusikaltimus, įkaltinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padariusis asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas”. Šioje nuostatoje išreikštas reikalavimas, kad nusikaltimų tyrimas, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme būtų atliekamas ne tik tiksliai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, bet ir greitai. Laikotarpis nuo nusikaltimo padarymo momento iki jo išaiškinimo bei nuosprendžio priėmimo ir bausmės paskyrimo kaltam asmeniui turi būti kiek galima trumpesnis. Laikas yra vienas iš veiksnių, apsprendžiančių baudžiamojo proceso efektyvumą. Todėl visiškai suprantama, kodėl baudžiamojo proceso kodekse yra tiek daug normų, kuriose nustatomas laikas, per kurį turi ar gali būti atliekamas vienas ar kitas veiksmas, kada proceso dalyviai gali įgyvendinti jiems įstatyme suteiktas konkrečias teises.
Visas baudžiamasis procesas, kaip kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo įstaigų veikla iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį, turi tokią pat savybę, kaip ir bet kuris kitas visuotinis procesas-veiksmai vyksta vienas paskui kitą tam tikru nuoseklumu, turi trukmę ir vystosi etapais, stadijomis. Toks procesas atspindi ir filosofinę laiko sąvoką1 . Laikas taip pat yra teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pagrindas. Be to, jis yra būtinas proceso dalyvių teisių gynimo elementas. Taigi teisė, kaip bet kuris socialinis reiškinys, rutuliojasi laike ir yra su juo sąveikoje. Nesigilindami į filosofinį laiko supratimą, kur laikas yra beribė, amžina ir visa apimanti kategorija, paklūstanti tik objektyviems raidos dėsniams ir pripažindami objektyvųjį laiko pradą, turime suprasti, kad teisė, tame tarpe ir baudžiamojo proceso, pritaiko laiką savo reikmėm ir tokiu būdu daro jam įtaką. Suteikia laikui subjektyvių elementų, t.y. laiką nustato įstatymu, termino eigos pradžią ir pabaigą sieja su konkrečiu įvykiu ar veiksmu, suteikia teisę prokurorui, teismui, tardytojui, kvotos organui dėl svarbios priežasties praleistą laiką (terminą) atstatyti ar pratęsti ir pan. Taigi įstatymo nustatytas laikas tampa terminu.
1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!