svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu užbaigiama ikiteisminio
tyrimo stadija ir jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras
suformuluoja kaltinimą, pagal kurį ir vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme,
tai yra nustatomos bylos nagrinėjimo ribos. Baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota
nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylų nagrinėjimas teisme vyksta laikantis rungtyniškumo principo. Tai
reiškia, kad skirtingus interesus byloje turintiems proceso dalyviams turi būti sudaromos vienodos galimybės
teikti įrodymus, išsakyti argumentus, ginčyti priešingos šalies įrodymus bei argumentus, pasisakyti visais
svarstomais klausimais ir pan. Gana dažnai teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatomos naujos bylos
aplinkybės, keičiasi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kyla abejonių dėl teismui pateiktų įrodymų
patikimumo. Keičiantis situacijai byloje, gali keistis ir prokuroro pozicija dėl kaltinimo. Vadovaudamasis
Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio nuostatomis prokuroras gali prašyti pakeisti kaltinimą
sunkesniu ar lengvesniu, nuspręsti kaltinimą palaikyti iš dalies arba jo atsisakyti. Ikiteisminio tyrimo metu
prokuroras savo poziciją pateikia surašydamas kaltinamąjį aktą, o nagrinėjant bylą teisme ji išdėstoma
baigiamosiose kalbose. Prokuroro sakoma baigiamoji kalba yra svarbiausias valstybinio kaltinimo palaikymo
būdas. Sakydamas šią kalbą prokuroras privalo išsamiai teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką, nurodyti
tikruosius jos motyvus, apibūdinti socialinį ir psichologinį kaltinamojo paveikslą. Paprastai per baigiamąsias
kalbas analizuojami teisme ištirti įrodymai, nusikalstamos veikos dalyvių vaidmuo, faktinės bylos
aplinkybės, nusikalstamos veikos padariniai, kaltinamųjų asmenybė, teisinis veiksmų įvertinimas ir pan.,
priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių pateikiamos išvados apie kaltinamųjų kaltumą, veiksmų
kvalifikavimą, bausmės rūšį ir dydį, civilinio ieškinio išsprendimą.
Baudžiamojo proceso samprata
Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai
Procesas (lot. Kilmės). Baudžiamasis procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Teisinėjė valstybėje,
Baudžiamasis procesas – nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis
įstatymo nustatyta tvarka. Baudž.proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas
tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo
klausimai.
Baudž. proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir...
Šį darbą sudaro 3021 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!