Teledemokratija

Vis daugiau autorių sutinkant, jog atstovaujamoji demokratija išgyvena krizę, mokslinėje literatūroje daugėja bandymų siūlyti alternatyvas šiuolaikinei atstovaujamajai demokratijai. Vienas ryškiausių mėginimų – dalyvavimo demokratijos modelis, siūlantis išplėsti demokratinio dalyvavimo sritį. Šią idėją paversti realybe gali padėti sparti elektroninių priemonių raida. Kompiuterių bei informacijos ir komunikacijos tinklų išplitimas skatina naują tiesioginės demokratijos formą, mokslinėse studijose įvardijamą kaip „teledemokratija“, „elektroninė demokratija“.
Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, darbe apžvelgiamos pagrindinės mokslinės diskusijos dėl teledemokratijos galimybių šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje. Pateikiami du pagrindiniai požiūriai atsispindintys mokslininkų darbuose: optimistinės prognozės, palankiai vertinančios teledemokratijos perspektyvas ir pesimistinis požiūris, atsargiai pasitinkantis naujas valstybės valdymo tendencijas, galinčias sukelti milžiniškus technologinius ir socialinius pokyčius visuomenėje. Trečioje darbo dalyje siekiama įvertinti teledemokratijos perspektyvas Lietuvoje.
Darbe remiamasi šiuolaikinių socialinių mokslų atstovų studijomis. Aptariami naujausi pasaulio mokslininkų, tokių kaip A. Keskinen, B. Barberis, vertinimai; remiamasi ir aktualiais lietuvių tyrinėtojų darbais – svarų indėlį šioje srityje įnešusio filosofo M. P. Šaulausko atliktais tyrimais ir studijomis. Šalia teorinių požiūrių darbe atskleidžiami praktiniai teledemokratijos įgyvendinimo pavyzdžiai.
Prieš pradedant giliau analizuoti pačią elektroninės valdžios idėją ir jos perspektyvas šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, vertėtų pamėginti suvokti kontekstą, kuriame ji gimė ir apibrėžti palyginti naują, tačiau dabar jau plačiai vartojamą terminą – „teledemokratija“.
Naujosios Kairės atstovai abejoja, kad šių laikų liberaliose demokratijose individai yra laisvi ir lygūs. Todėl manoma, jog visiškai įgyvendinti laisvę ir ugdyti individą galima tik tada, kai piliečiai tiesiogiai ir nuolatos dalyvauja valstybės valdyme.3
Teoriniai Naujosios Kairės reikalavimai plėsti demokratinio dalyvavimo sritį buvo paremti samprotavimais, kad dalyvaujamoji demokratija skatina žmogaus vystymąsi, stiprina tikėjimą politinės veiklos efektyvumu ir padeda formuoti aktyvius bei sąmoningus piliečius, sugebančius smarkiau domėtis valdymo reikalais.4
Dalyvavimo demokratijos idėjos iškilimas praktiškai sutapo su sparčia informacinės visuomenės raida ir modernių informacinių technologijų bei e-komunikacijos atsiradimu. Šie technologiniai pokyčiai visuomenėje leidžia priartėti prie vadinamojo Agoros valdymo modelio – tiesioginio dalyvavimo demokratijos. Kitaip tariant, išaugęs informacinių technologijų ir interneto naudojimas iš esmės keičia valdžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!