Teisinės valstybės samprata bei raidos etapai

Įvadas Nuo pat valstybių atsiradimo pradžios šalia jų valdovų- faraonų, imperatorių, karalių, dažniausiai turėjusių visišką ir neribotą valdžią,- iš tiesų egzistavo dar aukštesnės galios šaltiniai. Nors jie ir neturėjo materialaus pavidalo, tačiau jie labai stipriai įtakojo ne tik valstybių valdymą, bet ir kiekvieno piliečio gyvenimą. Tai - tikėjimas, protas, sąžinė, istorija ar papročiai.1 Valdymas remiantis šiomis nuostatomis ne tik nubrėždavo valdovų despotizmo ribas, bet ir užtikrindavo valdžios palaikymą ar bent jau užkirsdavo kelią maištams. Kalbant dabartiniais terminais, taip būdavo pripažįstamas valdžios legitimumas, o žmonės paklusdavo jos valiai. Šie aukštesni šaltiniai - tai vėliau pradėjusios kurtis teisės valstybėje pamatai. Pažvelgus į teisės evoliucionavimą valstybių istorijoje, galima būtų išskirti pagrindines stadijas. Pirma, tai kaip jau buvo minėta, teisės nebuvimas valstybėje. Gana ilgai valstybės valdžia nekūrė teisės, tik saugojo papročio teisę bei valdė remdamasi aukštesnėmis vertybėmis. Vėliau, sustiprėjusios valstybės ėmė leisti įstatymus ir kištis į visas žmonių gyvenimo sritis.2 Galiausiai, XVIII a. pab. kilus buržuazinėms revoliucijoms, sugriovusioms totalitarinius, despotinius režimus ima formuotis teisinės valstybės idėja.3 Ji ne tik išliko iki šių dienų, bet šiandien tai yra tapę idealu ir siekiamybe. Taigi, šio rašto darbo tikslas yra pabandyti plačiau panagrinėti, kas tai yra teisinė valstybė, kokie yra jos raidos etapai bei pagrindiniai požymiai. Teisinės valstybės raidos etapai: formalusis ir turiningasis teisinės valstybės modeliai “Teisinė valstybė” šiandien yra tapusi kasdienė ir banalia sąvoka. Taip yra todėl, kad ji nėra tiksliai ir vienareikšmiškai apibrėžta.,, Bendriausia prasme valstybė - tai valstybė, pagrįsta teisės viršenybės principu.“4 Tačiau šis apibrėžimas, palieka plačią nišą skirtingoms interpretacijoms. Be to, yra skiriami du teisinės valstybės modeliai, kurie šiandien jau yra traktuojami ne kaip lygiaverčiai, bet kaip teisinės valstybės evoliucijoje išsiskyręs pirmasis formalusis teisinės valstybės modelis ir turiningasis, dabar jau visuotinai pripažintas platesniu ir aukštesniu teisine prasme. Dar kitaip šie modeliai yra vadinami Rechtsstaat ir Rule of Law .5 Rechsstaat teisinės valstybės teorija pripažįsta, kad valstybės valdžia privalo veikti teisėtai, remiantis įstatymais.6 Kitaip tariant, formalioji teisinė valstybė - tai valstybė, paklūstanti savo pačios leidžiamiems įstatymams, tai dar kitaip vadinama ,,valdymo teisėtumas“.7 Valstybės valdžios veiksmai yra įstatymais grindžiami ir gali būti pakeisti tik įstatymų numatyta tvarka. Atrodytų, toks teisinės valstybės modelis iš tiesų užtikrina teisėtumą ir teisės viešpatavimą valstybėje, tačiau iš tiesų toli gražu nėra taip.8 Remiantis šia teorija, valstybė yra teisinė ir tada, jei jos įstatymai yra antihumaniški ar net despotiški. Pavyzdžiui, net SSRS ar nacistinė Vokietija turėtų būti laikomos teisinėmis valstybėmis. Kiekvienas valdžios sprendimas, net ir nusikalstamas, jei jam suteikta įstatyminė forma, yra teisė.9 Tačiau XVIII a. pab.- XIX a. į šį teisinės valstybės modelį imta žvelgti kritiškiau, pradėjo ryškėti jo trūkumai. Postūmį, lėmusi naujo tipo teisinės valstybės atsiradimą davė tai, kad buvo suformuluota ir pagrįsta tautos suvereniteto idėja, pagal kurią valstybės valdžia yra kilusi iš tautos, taigi žmogus yra aukščiau valdžios.10 Čia išryškėja ir pagrindinis formaliosios teisinės valstybės modelio trūkumas. Kiekvienas valstybės organas turi pareigų tik valstybės valdžiai, bet yra pamirštami piliečiai, jų teisės ir laisvės.11 To pasekoje, XIXa. Anglijoje gimė naujas turiningasis teisinės valstybės modelis arba Rule of Law. Pagal jį valstybės valia nėra pagrindinis teisės šaltinis, ją varžo žmogaus teisės, kurių valstybė negali suteikti ar atimti, šios teisės yra prigimtinės, todėl valstybė privalo jas garantuoti.12 Leidžiant ir vykdant įstatymus negali būti pažeistos tokios teisės, kaip teisė į gyvybę, teisė į laisvę, visų piliečių lygybė prieš įstatymą, sąžinės, susirinkimų, diskusijų laisvės. Taigi matome, jog turiningasis teisinės valstybės modelis yra daug pranašesnis už formalųjį. Šie modeliai turėtų būti aiškinami kaip teisinės valstybės koncepcijos raidos etapai.13 Šiandien vienareikšmiškai teisinėse ar siekiančiose tokiomis būti valstybėse yra pripažįstamas Rule of Law modelis. Be to, Rechsstaat tampa vis artimesnis Rule of Law. Todėl toliau šiame rašto darbe apie teisinę valstybę bus rašoma Rule of Law prasme. Pagrindiniai jos požymiai yra: 1. Tautos suverenitetas, demokratinis režimas, teisėtumas ir konstituciningumas14 2. realus valdžių padalijimo principas 3. teisės viršenybė 4. Žmogaus teisių užtikrinimas Suverenitetas, demokratija, konstitucionalizmas Visų pirma, kalbėti apie teisinę valstybę būtų apskritai beprasmiška, jei nepaminėčiau ko gero šiandien svarbiausios jos realaus ir efektyvaus egzistavimo prielaidos. Teisinė valstybė negali egzistuoti už demokratinės valstybės ribų. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse suverenitetas priklauso tautai, t.y. valstybės valdžia priklauso visiems jos piliečiams. Jie turi teisę kurti valstybę, parinkti vieną ar kitą valdymo bei visuomeninę formą, kitaip tariant - valdyti. Tik tokioje sistemoje, kai valdžia yra kilusi iš piliečių ir kai žmogus yra aukščiau valdžios gali veikti teisinė valstybė. Jei suverenitetas priklausytų vienam žmogui, valstybės vadovui, ,,jis būtų absoliutus veikdamas“15, o piliečio pareiga būtų paklusti. Esant nedemokratiniam režimui nėra paisoma valdžios atskirimo principo, todėl teisę pakeičia savivalė.16 Tikroje teisinėje valstybėje tarp piliečių ir valdžios egzistuoja tam tikri juridiški santykiai, kad ne tik piliečiai yra įpareigoti paklusti valstybės valdžiai, bet ir valstybė turi pareigų savo piliečiams. Pagrindinės jos pareigos-garantuoti teisėtą piliečių dalyvavimą valdžioje, užtikrinti piliečių teises bei kai kurias socialines garantijas. Šių pareigų vykdymas yra didžiausia garantija ,, teisėtumo apsaugotoje valstybėje“.17 Taigi teisinės nedemokratinės valstybės, kaip ir visiškai demokratinės neteisinės negali būti, ,,teisinė valstybė- demokratijos šerdis“, demokratija būtina terpė veikti teisei.18 Kitas svarbus veiksnys tai ne tautos, bet pačios valstybės suverenitetas, kuris reiškiasi kaip valstybės valdžios viršenybė, vieningumas, savarankiškumas ir nepriklausomumas sprendžiant valstybės reikalus.19 Kitaip tariant, teisinėje valstybėje valstybės valdžią vykdanti vyriausybė turi būti visiškai nepriklausoma, jos neturi saistyti kita nacionalinė teisinė tvarka, tik tarptautinė teisė.20 Taip yra todėl, kad jei teisinėje valstybėje, valstybės valdžia yra kilusi iš tautos, tai kitos valstybės valdžia nebus atskaitinga ne savo valstybės piliečiams ir neturės pareigų jiems, taigi piliečiai neteks savo teisių. Taip pat teisinė valstybė yra neatsiejama nuo konstitucinio valdymo.21 Konstituciningumo idėja prie Rule of Law principo buvo pridėta Amerikos teisės doktrinos. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti ne tik piliečių teises, bet ir, šias teises pažeidus, teisę ginčyti net ir pačios valstybės priimtus įstatymus, sprendimus ar veiklą. Taigi konstitucionalizmo ir konstitucijos kaip aukščiausiojo šalies įstatymo egzistavimas taip pat yra labai svarbus veiksnys teisinės valstybės idėjos realizavime. Be abejo, vien konstitucijos turėjimas jokiu būdu nereiškia, kad valstybė yra demokratinė ar teisinė. Svarbiausia, kad konstitucija ne tik juridiškai egzistuotų, bet būtų realiai taikoma valstybės bei visuomenės gyvenime. Teisinės valstybės atžvilgiu vienas svarbiausių konstitucijos dalių yra žmogaus teisių teisėtas įforminimas.,, Tik konstituciškai įtvirtinus žmogaus orumo neliečiamumą ir iš to kylančias žmogaus teises, įsitvirtina ir moderni, laisva ir teisinė valstybė".22 Teisės viršenybė Teisės viršenybės principas susiformavo jau Popiežių revoliucijoje. Tada kilusi pasaulietinės valstybės idėja iš esmės buvo teisinės valstybės idėja. Tai reiškia, kad tiek pasaulietinio, tiek bažnytinio darinio galvos pačios priima ir palaiko savo teisines sistemas bei yra susaistytos teisės, kurią pačios priėmė. Kitaip tariant, jau tada buvo pripažinta, jog teisė yra aukščiausia galia valstybėje. Teisė nepaklusti despotiškam valdovo sprendimui, kai jis pažeidžia pamatinę teisę, buvo pagrįstas įsitikinimu, kad pati pamatinė teisė yra duota Dievo.23 Šiandien šis požiūris mažai tepasikeitė. Tik ši dieviškoji ir pamatinė transcendentinė realybė yra sutapatinta su žmogaus teisėmis ar demokratiškomis vertybėmis. Teisinėje valstybėje žmogus yra virš visko, nes kiekvienas savo prigimtines teises atsinešė gimdami, todėl niekas neturi teisės jų atimti. Kitaip tariant, ne valdovai valdė ar valdo valstybę, ją valdo įstatymas. Demokratija ar teisinė valstybė reiškia ne tai, kad daugumos balsavimu valdžiai suteikta neribota galia, demokratija- tai tokia valdžia, kurios galias riboja visiems privalomi ir nešališki įstatymai.24 Prieš juos pats valstybės vadovas tampa lygus paprastam piliečiui. Tai reiškia, kad šiandien teisės viršenybės koncepcija yra tapatinama su valdžių atskirimu, teisminės valdžios nepriklausomybę nuo vykdomosios.25 Kita vertus, Hanso Kelseno, aprašomas teisės ir valstybės dualizmas teisę ir valstybę padaro lygiavertes partneres. Teisė, pati savaime nėra aukščiau valstybės, ji tokia tampa, tik tokiu atveju jei pati valstybė ,,savo istorinę misiją atlieka sukurdama teisę, ,,savo“ teisę, teisinę tvarka ir vėliau pati jai paklūsta, o tai reiškia, kad valstybe savo pačios teise nustato sau pareigas bei suteikia teises.“26 Pagal šią, viešosios teisės teoriją, ne teisė, bet valstybė yra aukščiau teisės, ir ji savanoriškai save pajungia aukštesnei galiai- teisei. Valdžių atskirimo principas Pirmosios mintys padalinti valstybės valdžią kilo kaip alternatyva ir pasipriešinimas absoliutizmui. Pirmasis tiksliai suformulavo valdžių padalijimo principą ir jo esmę Ch. L. Montesquieu savo veikale ,,Apie įstatymų dvasią“. Šis principas suponuoja ne tik leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių atskirimą, bet ir jų kontrolę. Taip siekiama išvengti valdžios koncentracijos bei piktnaudžiavimo ja.27 ,,Šiandien valdžių padalijimas- vienas iš pagrindinių teisinės valstybės požymių ir pagrindinis modernių demokratinių konstitucijų organizacinis principas“. 28Tai svarbiausias veiksnys žengiant valstybės valdžios apribojimo ir teisinės valstybės link dėl kelių priežasčių. Pirma, jis sudaro prielaidas užkirsti kelią piktnaudžiavimui valdžia ir žmogaus teisių pažeidinėjimams. Kuo mažesnę valdžią turi žmogus ar institucija, tuo mažiau galimybių savavaliauti ar piktnaudžiauti ja, ir atvirkščiai. Valdžia sukoncentruota vienose rankose negali būti pranašesnė už atskirtąsias teisiniu ir demokratiniu požiūriu, kadangi jei teismai būtų priklausomi nuo vykdomosios valdžios, pirmiausia, ji taptu svarbiausia, galingiausia ir ,,neklystančia“ institucija, antra, valstybės piliečiai nebetektų savo teisių ir būtų visiškai priklausomi nuo valdžios savivalės. Antra, tai užtikrina, kad nei teisinė, nei leidžiamoji, nei vykdomoji valdžia neviršys savo kompetencijos ribų. ,,Taip suprantama valdžių padalijimo paskirtis yra užtikrinti, kad vienos valdžios funkcijos neapimtų ar nedubliuotų kitos valdžios funkcijų“.29Tai užtikrina efektyvesnį ir teisingesnį valdymą. Trečia, labai svarbi tampa teismų pozicija valdžių atskirime. Teismams patikėtas teisingumo vykdymas ir jų pozicija užima ypatingą vietą tarp leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Teismams privalo paklusti visi piliečiai, tiek paprastas darbininkas, tiek valstybės vadovas, nes tik taip bus garantuota visų piliečių lygybė prieš įstatymą, o tai labai svarbu teisinės valstybės įgyvendinime.30 Žmogaus teisių svarba Žmogaus teisės, skirtingai nei kiti aprašyti teisinės valstybės požymiai, negali būti kildinamos iš jokios politinės doktrinos, jos negali būti kildinamos iš visuomeninės valdymo formos, iš jokios teisinės ar socialinės ideologijos. Žmogaus teisių pradžia negalime laikyti XVIIIa. pab. Žmogaus teisės atsirado kartu su žmogumi, jos atėjo iš pačios žmogaus prigimties ir yra duotos Dievo.31 Tikėjimas ir religija negali būti siejami su tokiais laikinais, besikeičiančiais veiksniais kaip valstybė, valdymo forma ar kiti pasaulietiniai dalykai. Vis dėl to, XVIII a. pab. buvo ta riba, kai prigimtinės žmogaus teisės įgavo materiališkesnį ir pasaulietiškesnį pavidalą. Iki tol jos buvo suprantamos tik kaip Dievo duotybė, tačiau nefunkcionavo ar funkcionavo retai praktikoje. Žlugus absoliutizmui ir evoliucionuojant demokratijai žmogaus teisių reikšmė ir svarba taip pat augo. Šiandien ,,demokratiškai“ ir ,,liberaliai“ mąstančiam žmogui jo svarba, vertė, orumas, atsakomybė, tesės, o, svarbiausia, lygybė yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau netgi Europoje tai buvo pasiekta tik XX a.32 Tikriausia tokios ilgos evoliucijos priežasčių reikėtų ieškoti vakarų pasaulio pamatuose- Antikoje. Senovės Graikijoje ar Romoje žmonių tarpusavio lygybė buvo visiškai nesuprantamas dalykas, beje, skirtingai, nei žydų pasaulyje, kurie nuo pat pradžios net moteris ar vergus laikė lygiais. Tačiau šiandien Europoje ir visame Vakarų pasaulyje žmogaus teisės laikomos aukščiausia vertybe. Teisinės valstybės paskirtis- jas ginti. Pagrindiniai požymiai, kurie užtikrina, kad valstybė iš tiesų paiso žmogaus teisių yra trys: 1. žmogaus teisės turi turėti svarbą ir galią valstybėje 2. šios teisės turi būti įstatymiškai suformuluotos 3. jos turi būti įteisintos ir politiškai garantuotos( dažniausia įteisintos konstitucijose)33 H. Kelseno valstybės ir teisės tapatumo teorija Be čia aprašyto tradicinės teisinės valstybės formuluotės, yra ir kitų, gana alternatyvių teorijų. Viena iš jų tai Hanso Kelseno valstybės ir teisės tapatumo teorija. Pasak jo, kiekvienas iš elementų sudarančių valstybę- valstybės gyventojai, valstybės teritorija bei valdžia, gali būti apibrėžiami ne kaip nors kitaip tik teisiškai. ,,Valstybės gyventojai yra personalinė nacionalinės teisinės tvarkos galiojimo sritis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!