Darbo įteikimo data _____________________
Registracijos Nr. _______________
Darbas įvertintas _______________
Vilnius, 2008
I. ĮVADAS
Kiekvienos valstybės gyvavimo pagrindas yra teisingumo įgyvendinimas. Tik teismai vykdo teisingumą, tačiau teisingumui įvykdyti yra reikalingas visų teisinių sistemos grandžių funkcionavimas. Visuomenė jautriai reaguoja ne tik į policijos veiklos rezultatus, bet ir į visą teisėtvarkos sistemos veikimo efektyvumą. Visuomenės saugumą užtikrina toli gražu ne vien policijos pajėgos, vis dažniau tai daro privatūs teisėsaugos subjektai.
Teisėtvarka – visuomeninių santykių padėtis, kuriai esant užtikrinama teisė, įstatymų vykdymas. Teisėtvarka – visuomeninės santvarkos dalis.
Siaurąją prasme teisėtvarka – veikla, kurios metu yra užtikrinamas teisės normų reikalavimų laikymasis. Teisėtvarkos institucijos – policija, saugos tarnybos ir kitos struktūros, kurioms tiesiogiai pavesta užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.
Plačiąja prasme teisėtvarkininkais laikomi yra šios srities pareigūnai, taip pat kiti asmenys, teisėsaugos institucijos, kadangi jos tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda ne tik prie teisingumo vykdymo, bet ir prie praktinio teisėtvarkos įgyvendinimo. Be teisinių institucijų, kitų teisinių organizacijų teisę užtikrina ne tik teisinė kontrolė, bet ir visuomenė, socialinės normos – religija, dorovė, moralė, etika, organizacijų vidaus taisyklės ir kita.
Teisėtvarka apibūdinama įstatymiškumo lygiu, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo laipsniu, kitais veiksniais, atspindinčiais, kiek konkrečioje nacionalinėje teritorijoje praktiškai veikia teisinė valstybė ir jos principai.
Šio kursinio darbo tikslas būtų išsiaiškinti kaip vystėsi teisėtvarka Lietuvoje bei kokios institucijos ją vykdo.
Siekiant šio tikslo yra iškelti uždaviniai – išanalizuoti pagrindinius asmens, visuomenės, valstybės ir nacionalinį saugumą reglamentuojančius įstatymus ir laikytinas teisės normas, reglamentuojančias teisėsaugos institucijų steigimą ir veiklą.
II. TEISĖTVARKOS ISTORIJA
II.1. Lietuvos teisės ištakos
1387 m. buvo išleistos pirmos privilegijos Lietuvos bajorams. Pirmosios privilegijos esmė ta, kad bajorai privilegijoje nustatytomis teisėmis galėjo naudotis tik tada, kai priima krykščionybę ir netenka kada atsisako kryksčionybės.
Tais pačiais metais Jogaila išleidžia antrąją privilegiją Katalikų bažnyčiai.
1413 m. Jogailos ir Vytauto privilegija, kurios esmė įtvirtinti ankstesnės privilegijos nuostatas ir suteikti papildomas teisių bajorams. Teisė gavo būti bajorėmis ir moterys.
1434 m. Žygimanto privilegijos, pagal kurias buvo sulygintos bajorų ir kunigaikščių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!