Bet, kad ir kiek santykių reguliuotų teisės sistema, gyvenimas visada įvairesnis.”Žmonių visuomenės gyvenimas yra toks įvairus ir supainiotas, kad teisė niekuomet negalės pilani ir aiškiai atitikti visiems jo įvykiams” [1;p.185].F.A.Hayekas yra labai vaizdžiai pasakęs, kad “jokia teisinė sistema niekada nebuvo sukonstruota kaip visuma, ir net įvairūs kodifikavimo mėginimai negalėjo padaryti ko nors daugiau, nei sisteminti esamą teisės sistemą ir ją papildyti bei pašalinti prieštaravimus”, nes “joks teisės kodeksas negali būti be spragų”.
Teisės spraga – tai tokia situacija, kai visuomeniniai santykiai, kurie turėtų būti sureguliuoti teisės normomis yra nesureguliuoti.
3) aksiologinės spragos, t.y. atvejai, kai įstatymas tam tikrą klausimą reguliuoja moraliai nepriimtinu būdu.
Šias spragas tiksliau būtų vadinti ne teisės, o įstatymo spragomis, nes teisės spragų, jeigu teise laikysime ne ti pozityviąją teisę, negali būti.. Teisė demokratinėje visuomenėje galioja visur ir visada kaip bendra žmonių sugyvenimo nuostata. Tuo tarpu įstatymas yra istoriškai konkreti ir dėl to ribota socialinių santykių reguliavimo priemonė.
Pozityviosios teisės spraga – atvejis, kai nėra įstatymo, jį papildančio akto, papročio nei precedento. Norminio teisinio reguliavimo spraga reiškia, kad nėra įstatymo ir jį papildančio akto normų.
Įstatymų spraga rodo, kad apskritai nėra įstatymo.
Spragų atsiradimo priežastys įvairios:
• gyvenimo dinamika, įstatymų leidybos atsilikimas nuo sparčiai besikeičiančių visuomeninių santykių;
• Netobula įstatymų leidyba, nepakankamas modeliavimas ir prognozaviimas rengiant įstatymų projektus;
• Tikrosios padėties nežinojimas.
Teisės spraga atsiranda, kai normos radikaliai prieštarauja viena kitai ir yra vienodos galios (viena kitą naikina). “Normos, prieštaraujančios viena kitai, ne harmonizuoja socialinius santykius, o juos supainioja”[9.p.392].
Teisės spragos
Spragų rūšys Užpildymo būdai
Atsitiktinės Pirminė Teisės normos sukūrimas
Neatsitiktinės Antrinė Įstatymo analogija
Teisės analogija
Pirminė spraga esti tada, kai dėl netobulos įstatymų leidybos, problemos nesupratimo ar dėl kitokių priežasčių tam tikri faktiškai egzistuopjantys visuomeniniai santykiai apskritai nėra teisinio reguliavimo dalykas (akivaizdi teisės spraga).
Pavyzdžiui, Lietuvoje teisė ilgai nereguliavo santykių, susijusių su žmogaus audinių ir organų donoryste bei transplantacija, nors tokios operacijos ir buvo atliekamos. Tik Sveikatos apsaugos ministerijos 1993 08 02 įsakymu...
Šį darbą sudaro 5450 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!